Įvadas. Valstybinio kredito samprata. Valstybės skolinimasis. Neapiformintas vertybiniais popieriais. Neapiformintas tiesioginėmis paskolų sutartimis ar VVP. Valstybės skolinimas. Valstybės garantavimas. Valstybinis ir privatus kreditas. Valstybinis kreditas ir valstybės skola. Valstybinis kreditas ir biudžeto deficitas Biudžeto deficito subalansuotumas ir priimtinumas. Biudžeto deficito finansavimas ir valstybės skola. Valstybės skolos našta. Išvados.
Šią temą kursiniam darbui pasirinkau neatsitiktinai. Vyriausybės vykdoma kredito politika domina didžiąją visuomenės dalį. Tiesa, visuomenė labiau susidomėjusi tik viena valstybinio kredito puse – skolinimusi. Tai suprantama, kadangi skolinimasis didina skolą, kurios našta gula ant šalies gyventojų pečių. Tačiau nagrinėti tik vieną iš šios temos aspektų būtų neteisinga.
Valstybinio kredito samprata ir teorija istoriškai kito. Iki Didžiosios Depresijos jis buvo suprantamas tik kaip valstybės skolinimasis, ir valstybės tiktai skolindavosi. Tačiau kilusi depresija privertė jas ir skolinti. Valstybinio kredito vaidmuo ypač išaugo po Antrojo Pasaulinio karo, kai valstybės ėmė aktyviai reguliuoti ekonomiką. Jos kreditą naudojo ne tik kaip piniginių išteklių šaltinį, bet ir kaip ūkio reguliavimo priemonę. Tačiau net iki šiol daugelis valstybių daugiau skolinasi nei skolina. Valstybės gautos paskolos daugeliui šalių tapo antru pagal dydį pajamų šaltiniu, todėl nenuostabu, kad valstybės skolinimuisi skiriamas didesnis visuomenės dėmesys.
Šiame darbe apžvelgiama negausi teorinė medžiaga apie valstybinį kreditą bei pažvelgta į Lietuvos padėtį šios teorijos kontekste. Be abejo, didžiausia dalis skiriama valstybės skolinimuisi, kadangi jam daugiausiai dėmesio skiria ir ekonomikos teoretikai. Beje, tiek visuomenę, tiek teoretikus labiau domina tiesioginis skolinimasis, o potencialiai, netiesiogiai užtraukiamai, skolai skiriama kur kas mažiau dėmesio. Nepelnytai mažai dėmesio susilaukia ir valstybės teikiamos paskolos.
Čia nurodytos valstybinio kredito priežastys, formos, apimtys Lietuvos pavyzdžiu. Lietuva šiuo aspektu nelyginama su kitomis šalimis, nes palyginimui sunku surasti vieningą bazę, kurios dėka būtų galima gauti vienareikšmius kokybiškai palyginamus rezultatus.
Antroji šio kursinio darbo dalis skirta valstybės skolai, kuri tampriai susijusi su valstybiniu kreditu. Valstybės skola yra viena iš aktualiausių šalies problemų. Dažnas gyventojas karts nuo karto pasiskaičiuoja, kiek gi valstybės skolos jam tenka. Tai nėra nepagrįstas rūpinimasis, kadangi daugeliu atvejų vyriausybės pasiskolintas kapitalas nesukuria skolos grąžinimui pakankamų pajamų, todėl turės būti grąžinamas iš padidintų mokestinių valstybės pajamų. Tiesa, yra ir kitų paskolų grąžinimo būdų, tačiau jų pasekmės skaudesnės nei pastarojo. Bet kuriuo atveju, valstybės skolos našta gyventojams yra žymi.
Visuomenės susidomėjimas vyriausybės kredito politika ir jos pasekmėmis yra sveikintinas reiškinys. Deja, susidomėjimas telieka susidomėjimu. ...
geras