Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Pensijų sistemos reforma ir jos finansavimas Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pensijų sistemos reforma ir jos finansavimas Lietuvoje

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152535455565758596061626364656667686970717273747576
Aprašymas

Įvadas. Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema Lietuvoje: Pensijų sistemos kūrimo aplinkybės ir teisinė bazė; Pagrindiniai pensijų sistemos bruožai; Pensijų sistemos principai; Pensijų rūšys; Pensijos nustatymo principai; Savanoriškas pensinis draudimas. Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos trūkumai ir problemos: Ribotos finansavimo galimybės; Nepakankamas pensijų dydis. Pensijų sistemos reforma Lietuvoje: Pensijų sistemos reformos tikslai ir uždaviniai; Pensijų sistemos reformavimo prielaidos; Siūlomos pensijų sistemos reformos kryptys. Kaupiamųjų pensijų fondų kūrimas ir plėtra Lietuvoje: Kaupiamųjų pensijų fondų kūrimo tikslai; Kaupiamųjų pensijų fondų steigimo kliūtys. Reformos rytų ir centrinės Europos šalyse. Išvados ir pasiūlymai. Summary. Priedai.

Ištrauka

Socialinė apsauga yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Jos pagrindą sudaro Valstybinio socialinio draudimo sistema, užtikrinanti apdraustiems šalies gyventojams pajamas senatvės, ligos, invalidumo, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe atvejais.
Pensinis draudimas – svarbiausia ir reikšmingiausia Lietuvos socialinio draudimo dalis.
Pensinis draudimas apima beveik visus šalies gyventojus: vieni moka socialinio draudimo įmokas busimai pensijai, kiti gauna pensijas. Suteikdamas žmonėms socialinį saugumą senatvėje, invalidumo bei našlystės atvejais, pensinis draudimas yra svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime.
Jo reikšmė yra ypatingai didelė rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje, kur joje galioja individualios atsakomybės už save principas, kurio esmė, kad sveikas ir darbingas žmogus turi pasirūpinti ateitimi pats, o nesitikėti paramos iš valstybės. Dabartiniu metu dauguma apdraustų Lietuvos gyventojų senatvėje, invalidumo, našlystės atvejais gauna socialinio draudimo pensijas.
Tačiau problema yra ta, kad pensijos dydis toks menkas, kad jo neužtenka užtikrinti minimalius poreikius. Vidutinis pensijos dydis 2001 m. buvo 317,61 Lt. Jis sudarė 42 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kai tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse pajamų atkūrimo koeficientas siekė apie 60-70 proc.
Mažą pensijų dydį sąlygoja daug veiksnių: prasta šalies ekonominė situacija, nepalanki demografinė situacija (visuomenės senėjimas), didelis nedarbas ir t.t.
Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema, funkcionuojanti einamojo finansavimo principu, nepajėgė užtikrinti žymesnio pensijų augimo. Todėl objektyvi ir neišvengiama būtinybė tapo esamos pensijų sistemos reforma, galinti užtikrinti būsimiems pensininkams kur kas didesnes pensijas.
Lietuvoje pensijų sistema buvo reformuota 1994-1995 metais, kai po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo pradėjo veikti pirmieji Lietuvos Respublikos pensijų įstatymai. Tuo metu buvo sukurta pensijų sistema, paremta einamųjų įmokų bei išmokų, kartų solidarumo principais. Vykdomos pensijų reformos principai padėjo išspręsti aktualiausias to meto problemas, todėl 1995-1998 metais pensijų sistema pakankamai gerai funkcionavo, nuolat buvo didinamos pensijos.
Tačiau nuo 1998 m. išryškėjo šios sistemos trūkumas – pasireiškiantis finansiniu nepajėgumu išmokėti pensijas, kurį lėmė Lietuvos ekonominės bei demografinės problemos.
Norint užtikrinti pensijų išmokėjimą esantiems ir būsimiems pensininkams būtina reformuoti pensijų sistemą taip, kad padidėtų finansiniai ištekliai.
Taigi, nuo Lietuvos pensijų sistemos reformos, pradėtos rengti tuoj pat po nepriklausomybės atkūrimo ir įgyvendintos 1994-1995 m., praėjo palyginti nedaug laiko, sukaupta patirtis leidžia svarstyti tolesnės reformos perspektyvas. Ta perspektyva susijusi su kaupiamojo principo pensijų sistemoje įvedimu. Įvairi Centrinės ir Rytų Europos patirtis steigiant kaupiamąją pensijų sistemos pakopą skatina patyrinėti šios pakopos steigimo galimybes ir Lietuvoje.
Pensijų reformą, kaip pabrėžia SADM specialistas M. Ignatavičius, optimaliausia pradėti ne anksčiau kaip 2004 m. ir ne vėliau kaip 2008 m., kadangi 2005-2020 m. numatomas ženklus darbingo amžiaus asmenų daugėjimas, susijęs su ankstesne 1980-1990 m. gimstamumo banga. Dėl šios demografinės bangos socialinio draudimo biudžetas 2005-2020 m. gali būti perteklinis, o 2040-2070 m. laukiama socialinio draudimo biudžeto deficito, kurį lems dabar esantis mažas gimstamumas.
2002 m. gruodžio 3 d. buvo žengtas svarbus žingsnis naujos pensijų sistemos link – LR Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Pensijų sistemos reformos įstatymo projektui. Viena esminių reformos ypatybių yra ta, kad kiekvienas žmogus, draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu savanoriškai, galės dalį pensijos pats kaupti asmeninėje sąskaitoje, esančioje pasirinktame pensijų fonde ar gyvybės draudimo bendrovėje.
Šio darbo tikslas yra išanalizuoti ir įvertinti dabartinę Lietuvos pensijų sistemą, išskirti pagrindines jos problemas, dėl kurių iškyla pensijos reformos būtinybė, išanalizuoti ir įvertinti siūlomą pensijų sistemos reformą bei jos finansavimą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-08-01
DalykasFinansų diplominis darbas
KategorijaFinansai
TipasDiplominiai darbai
Apimtis76 puslapiai 
Literatūros šaltiniai78 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis131.6 KB
AutoriusRasa
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2003 m
Klasė/kursas6
Mokytojas/DėstytojasDoc. P. Puzinauskas
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasEkonomikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pensiju sistemos reforma ir jos finansavimas Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2006-02-14 IP: 213.190.43.138
    Anastasija sako

    Geras rimtas darbas, bet jau nelabai aktualus..

  • 2005-10-03 IP: 195.14.186.161
    Greta sako

    Aciu, pagelbejo:-)

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 76 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 6 Klasė/kursas
  • Doc. P. Puzinauskas
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą