Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Pinigai ir jų cirkuliacija (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pinigai ir jų cirkuliacija (2)

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Pinigų apibrėžimas ir raida. Kas yra pinigai? Atsiskaitymo priemonių raida. Kreditinių pinigų atsiradimas. Pinigų egzistavimo prielaidos. Šiuolaikinės pinigų reformos. Likvidumas. Pinigai ir kiti aktyvai. Banko pinigų sukūrimo mechanizmas. Pinigai egzistuojantys sąskaitose. Sandėrio sąskaitos. Sandėrio sąskaitų raida Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Anglijoje. Bendros čekinių sąskaitų savybės. NOW ir ATS sąskaitos. Pinigų rinkos depozitinės sąskaitos (MMDA) ir bendrieji pinigų rinkos fondai (MMMF). Biudžeto sąskaitos. Depozitinės sąskaitos. Aukštas palūkanas uždirbančios čekinės sąskaitos. Terminuoti ir taupomieji indėliai. Čekinės knygutės taupomosios sąskaitos. Taupomųjų indėlių sertifikatai. Perduodami depozitų sertifikatai. Atviros terminuotos sąskaitos. Kreditinės ir debetinės kortelės. Lietuvos Banko pinigų politikos priemonių taikymo kryptys. Bendrosios nuostatos. Lietuvos banko pinigų politikos tikslai. Lietuvos Banko pinigų politikos priemonės. Privalomųjų atsargų reikalavimai. Skolinimosi galimybės Lietuvos banke. Atvirosios rinkos operacijos. Baigiamosios nuostatos. Požiūrio į šiuolaikines valiutų valdybas raida per dešimtį šio modelio gyvavimo metų Lietuvoje. Išvados.

Ištrauka

Pradžioje reikėtų nuspręsti - kas yra pinigai.
Kasdieniniame gyvenime pinigais vadiname grynuosius pinigus, kuriuos vartojame kasdieniniuose mokėjimuose ar atsi¬skaitymuose. Tačiau modernioji ekonomika neapsiriboja vien gry¬naisiais pinigais, nes čekiniai indėliai atlieka tas pačias funkcijas - jais galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Taigi, čekiniai indėliai turėtų būti įtraukti į pinigų apibrėžimą. Tačiau yra prieštaravimas, kuris neleidžia besąly¬giškai indėlius vadinti pinigais - čekiais juk ne¬galima užmokėti už smulkias prekes ar paslaugas (pavyzdžiui, troleibuso bilietą). Bet kitu atveju, operuojant didelėmis sumomis (pavyzdžiui, perkant vertybinių popierių už kelis milijonus dolerių), grynieji pinigai nėra ir negali būti naudojami. Šiuo atveju jau grynieji pinigai negali atlikti pinigų funkci¬jos.
Kitas pinigų apibrėžimas, tai jų sutapatinimas su turtu. Saky¬dami "jis turi daug pinigų", turime omeny, kad jis yra turtingas. Jeigu toks apibrėžimas būtų vartojamas ekonomikoje, tai nekilnojamas tur¬tas, akcijos, obligacijos ir kitas turtas būtų vadinamas pinigai, o tai reikštų, kad ignoruojami pinigams būdingi bruožai.
Trečias apibrėžimas - pinigų sutapatinimas su pajamomis. "Kiek jis uždirba pinigų?" reiškia kokios jo pajamos. Bet pajamos yra tik pinigų srautas per tam tikrą laikotarpį, ir negali atspindėti pinigų kiekio.
Ekonomistai atmeta pernelyg siaurą pinigų apibrėžimą, reiškianti grynuosius pinigus, ir pernelyg platų, reiškiantį turtą. Pini¬gai yra apibūdinami pagal jų funkcijas: pinigai yra viskas, kas funk-cionuoja kaip mainų tarpininkas, kaip vertės matas, kaip būsimų mokėjimų prie¬monė arba kaip likvidi kaupimo priemonė.

Prekyba turbūt atsirado dar pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje. Jau tada vienas žmogus pats negalėjo visko pasigaminti ir iškilo būtinybė prekiauti. Žinoma tokių pinigų, kokius mes įpratę nau¬doti dabar nebuvo. Prekyba vyko elementarių barterinių mainų pa¬grindu. Pavyzdžiui, egiptiečių pirkliai, atplaukdami į Sicili¬ją, priesko¬nius iškeisdavo į bronzą ir t.t. Didelis barterinių mainų nepatogumas buvo tai, kad apsikeičiant prekėmis turėjo sutapti iš karto abiejų pusių interesai, tai yra, ir vienas, ir kitas turėjo norėti savo prekę išmainyti į tai, ką jam siūlo jo partneris.
Žmonija ieškojo patogesnių atsiskaitymo būdų. Reikėjo tokios priemonės, kuri turėtų visuotinai pripažintą vertę, būtų nesunkiai transportuojama, dalis, t.y. priemonė, kuri būtų patogi ir universali. Tam buvo naudojama daugybė daiktų, pavyzdžiui, finikiečiai atsi¬skaiti¬nėdavo kriauklelėmis, šiaurės gentys - kailiais ir pan. Vėliau Europoje tam tikslui buvo naudojami prieskoniai. Bet tai dar nebuvo tie daiktai kuris atitiktų visus aukščiau išvardintus reikalavimus (pavyzdžiui prie-skoniai, buvę labai vertingi Europoje, beveik neturėjo vertės Indijoje, kur jie buvo auginami, taigi ten jie negalėjo atlikti mainų tarpininko vaidmens). Geresnis problemos sprendimas buvo, mainams įgyven¬dinti, naudoti brangiuosius metalus (pastarieji buvo vertingi visame pasaulyje, ir jų vertė nepriklausė nuo to iš kaip toli jie atgabenti). La¬biausiai buvo paplitęs atsiskaitymas auksu, sida¬bru, variu... Žmogus buvo užtikrintas, kad, gaudamas užmokestį už parduotas prekes metalu, jis bet kuriuo metu galės už tą patį metalą vėl atgauti parduo¬tas prekes ar pirkti kitas jam naudingas prekes ir paslaugas, kurių vertė atitiks parduotųjų prekių vertę. Kadangi buvo nepatogu kiekvieną kartą sverti metalą, ir nustati¬nėti jo verte, iš brangiųjų metalų, dar senovėje imta kaldinti monetas. Monetos buvo fiksuoto svorio ir pagamintos iš tokios pat kokybės (vertės) metalo. Kad pastarosios nebūtų padirbinėjamos, būdavo žymimos sudėtingais piešiniais ir ženklais (dažniausiai val-stybės herbu, ar valdovo atvaizdu). Taip atsirado pirmosios valiutos. Tačiau šio laikotarpio monetos vertę atitiko tik metalo, iš kurio jos buvo kaldinamos vertė. Monetos tik palengvindavo atsiskaitymą tauriuoju metalu ir metalui papildomos vertės nesuteikdavo. Taip cirkuliuojančių pinigų kiekis buvo absoliučiai priklausomas nuo val¬stybėje esančio (monetų pavidalu) aukso kiekio. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-11
DalykasFinansų kursinis darbas
KategorijaFinansai
TipasKursiniai darbai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis49 KB
AutoriusAiste
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaŠiaulių valstybinė kolegija
FakultetasVerslo ir technologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pinigai ir ju cirkuliacija (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 19 puslapių 
  • Šiaulių valstybinė kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą