Tiesioginių užsienio investicijų samprata, teorijos ir formos

Įvadas. Tiesioginių užsienio investicijų samprata. Tiesioginių užsienio investicijų teorijos. Tiesioginių užsienio investicijų formos. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje. Tiesioginės užsienio investicijos 2000 metais. Tiesioginės užsienio investicijos 2001 metais. Tiesioginės užsienio investicijos 2002 metais. Tiesioginės užsienio investicijos 2003 metais. Tiesioginės užsienio investicijos 2004 metais. Išvados.

Pirmosios užsienio investicijos atliktos XVIII-XIX amžiuje. Jas lėmė įmonių, unikalių ir vertingų išteklių produkcijos gamyba, paieška ir noras užsitikrinti ilgalaikį dalyvavimą išteklių gavimo centruose. Tuo tikslu vyko vario paieška Čilėje, naftos paieška Vidurio Rytuose. Išteklių poreikis gamybai dažnai siejosi su kitais investicijas priimančios šalies privalumais: tarptautiniu konkurencingumu, produkto gyvavimo ciklu.
Vienas iš efektyviausių užsienio investicijų būdų yra tiesioginės užsienio investicijos. Dauguma mažiau ekonomiškai išsivysčiusių bei besivystančių šalių deda visas pastangas pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Tikimasi, kad tiesioginės užsienio investicijos sukurs šalyje naujų darbo vietų, mažins nedarbą, kels darbuotojų kvalifikaciją, modernizuos vadybos idėjas, technologijas. Dėl to pakils prekių bei paslaugų kokybė ir vietinių įmonių konkurencingumas.
Šio darbo tikslas išsiaiškinti kas tai yra tiesioginės užsienio investicijos, apžvelgti tiesioginių užsienio investicijų teorijas ir formas; iš praktinės pusės apžvelgti Lietuvos tiesiogines užsienio investicijas, jų kitimo tendencijas ir padaryti atitinkamas išvadas.

Tiesioginė užsienio investicija – tai užsienio kapitalo įdėjimas į gamybinius bei negamybinius objektus, kurio pagrindu susiformuoja ilgalaikiai santykiai ir interesai tarp užsienio investuotojo bei įmonės, priimančios investiciją.
Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacija siūlo tiesiogines užsienio investicijas apibrėžti kaip investicijas, kurių pagrindu susiformuoja tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės ilgalaikiai santykiai bei interesai.
Statistikos departamentas siūlo tiesioginėms užsienio investicijoms priskirti ne tik pirminį kapitalo įdėjimą, bet ir visas vėlesnes investuotojo ir investavimo įmonės operacijas.
Tiesioginės užsienio investicijos – tai ilgalaikiai kapitalo įdėjimai kreditų ar nuosavybės teisės forma į užsienio įmonę, kontroliuojamą investuotojo. 10 ir daugiau proc. paprastųjų akcijų arba balsavimo teisių paprastai laikoma žemesne riba, nuo kurios tiesioginis užsienio investuotojas turi galimybę dalyvauti tiesioginio investavimo įmonės valdyme.
Iš esmes tiesioginės užsienio investicijos – tai tiesioginiai užsienio kapitalo srautai į šalį. Juos sudaro įsigytos akcijos; reinvestuotos pajamos; paskolos ūkio subjektams; kiti kapitalo srautai, susiję su investuojančios ir investicijas priimančios šalies įsipareigojimais; gamybos proceso organizavimas kitose šalyse (įmonės filialai, bendros įmonės ir pan.). ...