Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Pensijų fondai Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pensijų fondai Lietuvoje

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637
Aprašymas

Įvadas. Socialinė apsauga. Socialinės apsaugos sistemos pasaulyje ir Rytų Europoje. Socialinė apsauga Lietuvoje. Socialinės apsaugos teikimo teritoriniai skirtumai. Finansinė valstybinio socialinio draudimo fondo būklė ir jo ateities prognozės. Lietuvos pensijų sistema ir jos trūkumai. Demografinė situacija. Lietuvos gyventojų pokyčių tendencijos. Pensijų fondų istorija. Pagrindiniai Čilės pensijų reformos bruožai. Pensijų reformos kitose Lotynų Amerikos šalyse. Singapūro pensijų valdymo fondai. Pensijų fondai Lietuvoje. Pensijų sistemos pakopos. Pensijų fonduose privalomai draudžiami asmenys. Išmokos iš pensijų fondų. Išvados ir pasiūlymai.

Ištrauka

Pensijų reformos problema yra labai aktuali ir sukelia daug skirtingų emocijų, nuomonių bei problemų. Dabartinėje Lietuvoje pensijų fondais suinteresuoti ir privatūs draudėjai. Privalomieji kaupiamieji pensijų fondai, o vėliau savanoriški pensijų fondai atveria dar vieną galimybę finansinėms institucijoms, tam tikram verslo žmonių elitui užsiimti verslu. Tačiau dar prisimename, kaip Lietuvoje gausiai kūrėsi privatūs bankai ir koks likimas juos ištiko! Net muzikantai bandė bankus valdyti, matyt, ne vienas bandys kurti ir valdyti pensijų fondus. Deja, bankų griūtis mažai davė finansinio išprusimo, tik suteikė tam tikros patirties ir parodė, jog nemokame valdyti finansų.
Ne visos Rytų ir Centro Europos šalys ėmėsi kurti privačius pensijų fondus. Pavyzdžiui, Slovėnijoje, Čekijoje, išliko privalomas valstybinis pensijų draudimas. Šios šalys turi mažiau skolų ir todėl paprasčiau buvo nepaklusti Pasaulio Banko reikalavimams. Savo nuomonę apie pensijų reformą, kokia ir kada ji turėtų būti, turi pasakyti ne tik valdžios ekspertai, bet ir visuomenė. Visuomenė turėtų pasakyti, kad esant tokiam deficitiniam "SoDros" biudžetui, ne pats tinkamiausias laikas vykdyti reformą. Valdžia turėtų pradėti bent jau kalbėtis su profsąjungomis ir darbdaviais ir derinti pozicijas. Galbūt kartu sutartume, kad svarbu yra išlaikyti privalomąjį socialinį draudimą. "SoDra" reikalinga tam, kad būtų nuo visiško skurdo apsaugotos labiausiai pažeidžiamos žmonių grupės.
Savanoriško draudimo atveju, darbdavys, sumokėjęs atlyginimą, neprivalės mokėti
įmokų į pensijų fondą, jeigu darbuotojas nebus parašęs prašymo darbdaviui, kad jis mokėtų įmokas. Dauguma darbuotojų šiuo metu gali atsidurti vadinamųjų nelegalų kailyje ir likti be socialinio draudimo.
Tinkama ir patikima socialinė apsauga yra kiekvienos šiuolaikinės visuomenės stabilumo ir plėtros laidas. Socialinės apsaugos sistemos paskirtis yra sušvelninti žmones ištinkančias socialines rizikas (ligas, nedarbą, senatvę ir kitus pajamų netekimo atvejus), suteikti paramą tiems visuomenės nariams, kurie negali savimi pasirūpinti, bei padėti jiems sugrįžti į įprastą visuomenės gyvenimą.
Socialinė apsauga tampa ypač reikšminga pereinamuoju laikotarpiu, kai keičiasi ne tik ūkio sankloda, santykiai tarp ūkio subjektų, bet ir žmonių supratimas apie savo ir valstybės vaidmenį. Ji gali sušvelninti ūkinių pertvarkymų socialinius padarinius ir padėti žmonėms išgyventi sunkesnius laikotarpius. Kita vertus, socialinė apsauga negali ir neturi būti ekonominių pertvarkymų stabdys. Ji pati turi būti pertvarkoma taip, kad atitiktų šiuolaikinės rinkos visuomenės reikalavimus ir jai suteikiamą paskirtį.
Socialinės apsaugos sistema paprastai didžiausią dėmesį telkia žmonių apsaugai, žmonių, tapusių nedarbingais dėl senatvės ar dėl invalidumo (pensijų draudimas), netekusių darbo ar susirgusių (socialinio draudimo pašalpos) bei šeimų, auginančių vaikus, paramai. Kita atskira, tačiau susijusi su dirbančiųjų žmonių apsauga, sritis yra darbo rinkos santykių reguliavimas, socialinio bendradarbiavimo plėtojimas.
1995 įvykdyta pensijų reforma nebuvo pakankama. Ji įvedė socialinio draudimo principu paremtą pensijų sistemą, tačiau nesukūrė prielaidų papildomam kaupiamajam draudimui, kuris padarytų pensijų sistemą įvairesnę ir todėl daugeliu atžvilgiu ne tokią rizikingą.
Socialinio draudimo fondas, kurio finansavimas priklauso nuo dirbančiųjų skaičiaus ir jų įmokų (iš tikrųjų – jų atlyginimų) dydžio, nuolat jaučia lėšų stygių. Tokia sistema, kuri paremta gaunamų įmokų išdalijimu išmokomis, yra labai jautri apdraustųjų ir šias išmokas gaunančių skaičiui. Tuo tarpu apdraustųjų, mokančių įmokas Sodrai, vis mažėja, o išmokų gavėjų, atvirkščiai, daugėja. Blogėjanti demografinė padėtis taip pat skaudžiai atsiliepia Sodros pajėgumui mokėti pensijas – vis mažiau žmonių Lietuvoje gimsta, daugėja pensininkų.
Nepaisant to, kad apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ratas nuolat gausėja, išliko pavojus, kad griežtai taikant socialinio draudimo principus ilgainiui nemaža dalis Lietuvos gyventojų, sulaukusių pensinio amžiaus, neturės teisės į valstybės teikiamą pensiją: vieni dėlto, kad jiems nebuvo privaloma draustis (asmenys, gaunantys pajamas iš kūrybinės veiklos), kiti todėl, kad pritrūks minimalaus draudimo stažo – dėl nedarbo ar darbo nelegalioje darbo rinkoje laikotarpių. Iškils skurdo senatvėje problema, kurią ir turėtų spręsti pensijų sistema.
Pensijos yra per mažos, kad į pensiją išėjęs žmogus galėtų oriai pragyventi. Tuo tarpu dirbantieji moka gana nemažas įmokas, ši našta sunkiai slegia įmones. Žmonės menkai pasitiki Sodra, nes jai mokėdami gauna menkas išmokas. Taip yra todėl, kad socialinio draudimo surinktos lėšos yra visiškai nekaupiamos, o tuoj pat išdalijamos vartojimui.
Socialinė parama dažnai būna neveiksminga – ji netaikli, tenka ne tiems, kuriem labiausia jos reikia, išmokos yra per mažos, kad galėtų iš tiesų palengvinti žmonių padėtį. Kita vertus, socialine parama dažnai piktnaudžiaujama, ji neskatina jos gavėjų imtis iniciatyvos įsidarbinti legalioje darbo rinkoje.
Todėl savo darbe noriu trumpai apžvelgti socialinę apsaugą kiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Aptariant socialinę apsaugą nuo atsiradimo istorijos iki šių dienų problemų ir aktualijų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-01
DalykasFinansų kursinis darbas
KategorijaFinansai
TipasKursiniai darbai
Apimtis35 puslapiai 
Literatūros šaltiniai36
Dydis124.03 KB
AutoriusIlona
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2003 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasdoc. D.Barzdenytė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasEkonomikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pensiju fondai Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 35 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • doc. D.Barzdenytė
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą