Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Namų užstatymo analizė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Namų užstatymo analizė

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536
Aprašymas

Įvadas. Subalansuotosios plėtros analizė. Infrastruktūra. Rinka. Aprūpinimas gyvenamuoju plotu. Bendra situacija nekilnojamojo turto rinkoje. Butų ir namų pasiūlos kainos. Investicijų analizė. Investicijos sklypo pirkimui. Rizikos analizė. Bendra sklypo apžvalga. Statybų organizavimo analizė. Dalyviai ir organizatoriai. Užstatymo analizė. Užstatymo organizavimo principai. Kriterijų sistemų parinkimas. Pastatų projektavimas. Išnašos.

Ištrauka

Praėjus metams nuo įstojimo į Europos Sąjungą, galima konstatuoti faktą, kad gyventojų lūkesčiai ir specialistų prognozės išsipildė: nekilnojamojo turto kainos iš tikrųjų žymiai pakilo. Būsto kainos Senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose nuo 2004 gegužės pakilo apie 30 procentų. Naujos statybos būstai miegamuosiuose rajonuose pabrango 30-40 proc., o senos statybos – 30-35 procentų. Kad ir kaip būtų ironiška – kainų kilimą kur kas labiau nulėmė ne miniomis turėję suplūsti turtingų užsienio piliečių srautai (kaip tikėjosi nemažai rinkos dalyvių) ar stebuklingai pagerėjusi ekonominė padėtis mūsų šalyje, o vietinių gyventojų pasiryžimas žūtbūt įsigyti būstą, kol jis dar nepabrango. Nuostatos, kad būstas "iki ir po įstojimo į Europos Sąjungą brangs" arba "įvedus eurą būstas vėl labai brangs", paremtos gyventojų optimistiniais lūkesčiais dėl ateities bei itin palankių skolinimosi sąlygų lėmė, kad norinčių skaičius įsigyti būstą labai stipriai išaugo, lyginant su ankstesniais metais. Todėl kainos augo ne tik užsieniečių įtakai pakankamai jautriame rinkos segmente – Senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose, bet ir tame segmente, kur 99 proc. pirkėjų - lietuviai – t.y., miegamuosiuose rajonuose.
Tad nenuostabu, kad susidaręs skirtumas tarp paklausos bei realios pasiūlos (pasiūla dažnai sumažėja dėl rinkoje veikiančių spekuliantų, kurie rezervuoja naujai statomus butus bei perparduoda juos vėliau) visiškai nemažėja. Įvairūs biurokratiniai stabdžiai, stabdantys naujų statybų plėtrą mieste (žemės paskirties keitimo problemos, automobilių statymo normatyvų kaitaliojimai, nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymas ir kt.) skirti darniai miesto plėtrai (kas irgi labai svarbu), deja šiuo metu tapo viena iš priežasčių, kodėl miesto gyventojams būstą tenka pirkti vis brangiau. Tad, nors ir statybinės bei investicinės bendrovės turi potencialą statyti naują būstą, dėl įvairių pagrįstų, o kai kuriais atvejais visiškai biurokratinių apribojimų, negali jo išnaudoti ir taip didinti per mažą nekilnojamojo turto pasiūlą. Pasiūlą neigiamai veikiančiu veiksniu vis dažniau tampa planuojamų statybų kaimynystėje gyvenančių gyventojų įvairūs protestai stabdantys pastatų projektavimo bei statybos procesą. Yra nemažai atvejų, kai dėl gyventojų noro pasipelnyti statybininkų sąskaita, statybos procesas atidėliojamas mėnesiams arba net metams. Aukšta būsto paklausa, menkas sklypų pasirinkimas, itin sparčiai augančios žemės kainos (per metus sklypų potencialiai tinkamų daugiabučių namų statybai kainos šoktelėjo iki 100 proc.) lemia tai, kad statybų bendrovės pirkdamos sklypus dažnai planuoja pardavimo kainas ne pagal esamą rinkoje kainų lygį, bet su prielaidomis, kad kainos vis dar kils ir kad numatomų statyti būstų realizacijos kainos bus aukštesnės nei, tarkime, dabar. Todėl tokiomis prielaidomis paremta statybos darbų savikaina, turėtų reikšti, kad artimiausiu metu didelė dalis statybos bendrovių pasirengusios konkuruoti rinkoje įvairiomis priemonėmis, tačiau tik ne kainomis (kadangi kainų kilimas dažnai jau yra užprogramuotas jų verslo planuose). Remiantis išdėstytomis prielaidomis, galima teigti, kad artimiausioje ateityje vargu ar galimi kardinalūs pokyčiai rinkoje (pavyzdžiui ryškus kainų kritimas). Turbūt geriausia, ko galima tikėtis per artimiausius metus, – tai kainų kilimo tempo sulėtėjimas bei jų stabilizacija tolimesnėje ateityje. Deja, nors daug kam atrodo, kad dabar nekilnojamojo turto kainos Vilniuje yra didelės, reikia pripažinti, kad jos beveik identiškos būsto kainoms Rygoje ar Taline bei gerokai mažesnės negu labiau išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse. Europos nekilnojamojo turto profesijų tarybos (CEPI) atlikto tyrimo duomenimis 2004-aisiais kainos kilo ne tik Lietuvoje ar Latvijoje (Rygoje užfiksuotas 30 proc. kainų kilimas), bet ir tokiose valstybėse kaip Danija (12,6 proc.), Ispanija (14 proc.), Prancūzijoje (17,8 proc.), Norvegijoje (13 proc.) bei kitose. Kainų kritimas užfiksuotas tik Vokietijoje (-2,2 proc.) bei Austrijoje (-2,39 proc.). Auganti Lietuvos gyventojų perkamoji galia, labai menkas apsirūpinimas būstu (vertinant Europos masteliais), pernelyg maža būsto pasiūla, artėjantis euro įvedimas (ekonomiškai nepagrįstas, tačiau labai svarus faktorius) – tai esminiai veiksniai, kodėl įstojimo į Europos Sąjungas antrąsias metines pasitiksime tikrai ne su mažesnėmis kainomis, nei jos yra šiuo metu [7]. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-06-05
DalykasFinansų kursinis darbas
KategorijaFinansai
TipasKursiniai darbai
Apimtis31 puslapis 
Literatūros šaltiniai18 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis94.83 KB
AutoriusVaida
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas12
Mokytojas/DėstytojasGylys
Švietimo institucijaVilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Namu uzstatymo analize [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 31 puslapis 
  • Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla / 12 Klasė/kursas
  • Gylys
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą