Ketverių metų trukmės 100 lt nominaliosios vertės vyriausybės obligacijos kasmet suteikia teisę į 4% nominalios vertės atkarpas (išmokas), o rinkoje tokių obligacijų kaina yra 96,5 lito. Apskaičiuokite obligacijos pajamingumą. Pasitelkdami diskontuotų dividendų modelį, nustatykite teorinę bendrovės vertę, jei bendrovės pelnas einamuoju laikotarpiu yra 1000 lt, prognozuojamas pastovus jo augimo tempas yra 4% per metus, palūkanos yra 6%, 40% pelno kasmet skiriama tolesnei plėtrai, o likusi dalis išmokama dividendais. Vartotojo preferencijas apelsinams ir obuoliams rodo naudingumo funkcija. Pirmame krepšelyje yra 3 apelsinai ir 2 obuoliai, antrame – 2 apelsinai ir 3 obuoliai. Kurį krepšelį pasirinks vartojimo naudingumą maksimizuojantis vartotojas? Tarkime, individo vartojimo naudingumo funkcija yra Biudžeto apribojimas standartinis, tik pradinis finansinis turtas yra lygus nuliui. Individo nefinansinės veiklos pajamos bei palūkanų norma r yra žinomi dydžiai. Rasti optimalų pirmo ir antro periodo vartojimą. Kurio periodo vartojimo išlaidos bus didesnės ir kodėl? Kokios bus vartojimo išlaidos, jei palūkanų norma lygi nuliui? Firmos vadovybė ir akcininkai nusprendžia pirmąjį periodą dividendais išmokėti visus turimus resursus, tačiau firmos veiklą vykdys vadovaudamiesi rinkos vertės kriterijumi. Kokios atkarpos žymės firmos išorinį finansavimą, išorės investuotojų bei akcininkų pajamas antrąjį periodą. Kurį iš variantų pasirinks individas, kurio naudingumo funkcija yra kur x yra išlošis: (a) 5 tūkst. garantuotą išlošį ar (b) ruletės lošimą, kuris suteikia galimybę su vienoda tikimybe laimėti 15 tūkst. arba 0. Kodėl negali kirstis indiferentiškumo kreivės? Kurią vartotojo pasirinkimo teorijos aksiomą tai pažeidžia?
41.46 KB
