Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Biudžeto deficitas ir valstybės skola (9)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Biudžeto deficitas ir valstybės skola (9)

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728
Aprašymas

Įvadas. Biudžeto deficitas. Biudžeto deficito finansavimas. Biudžeto deficito poveikis šalies ekonomikai. Valstybės skola. Skolinimosi būdai ir tikslai. Vyriausybės skolinimosi poreikis. Skolinimosi poreikio finansavimas. įsiskolinimo poveikis ekonomikos vystymuisi. Europos Sąjungos (ES) kriterijai valstybės skolos atžvilgiu. Biudžeto deficitas ir valstybės skola Lietuvoje. Planuojamas 2009 metų Lietuvos valstybės biudžetas. Išvados.

Ištrauka

Valstybės biudžetas - vyriausybės planuojamų pajamų ir išlaidų sąmata finansiniams metams. Jei laukiamos pajamos būna lygios išlaidoms, sakoma, kad biudžetas.yra subalansuotas. Kai pajamos viršija išlaidas, jų skirtumas yra vadinamas pertekliumi. Kai išlaidos viršija pajamas, jų skirtumas yra vadinamas deficitu. Esant deficitiniam biudžetui valstybė gali būti priversta skolintis.
Šio darbo tikslas: suprasti kas yra valstybės skola ir biudžeto deficitas, taip pat kokia jų įtaka valstybės ekonomikai.
Darbo uždaviniai:
1.Suprasti kas yra biudžeto deficitas.
2. Išsiaiškinti, kaip galima finansuoti biudžeto deficitą.
3. Išsiaiškinti biudžeto deficito poveikį ekonomikai.
4. Išsiaiškinti kokiais aspektais skirstomos valstybės skolos.
5.Suprasti kada valstybei reikia skolintis.
Darbo metodai: Mokslinės literatūros šaltinių analizė, susistemintos informacijos pateikimas.
Biudžeto deficitas – tai finansinių metų valstybės išlaidų, palyginti su įplaukomis, perteklius. Biudžeto perteklius yra atvirkščias dalykas: čia valstybės pajamos viršija išlaidas. Pažymima, kad dirbtinis biudžeto trūkumo sukūrimas yra iždo politikos įrankis, padedantis vyriausybei reguliuoti bendrosios paklausos ir užimtumo ekonomikoje apimtį. Tai pasiūlė žymus ekonomistas Dž. Keinsas. Jis teigė, kad vyriausybė įvairiomis priemonėmis turi suardyti biudžeto balansą, kad padidintų bendrąją paklausą nuosmukio suvaržytoje ekonomikoje, arba atvirkščiai. (Štuopytė, 2004, p. 32).
Dėl ciklinių ekonomikos svyravimų valstybinis biudžetas labai nepastovus: krizių ir depresijų metu sumažėja biudžeto įplaukos, susidaro išlaidų perviršis. Tai lemia biudžeto deficito susidarymą. Bendrosios krizės sąlygomis biudžete yra nuolatinis deficitas, kuris pažeidžia pinigų cirkuliaciją, valstybinį kreditą. Taigi šalyse valstybinio biudžeto prognozavimo reikšmė nuolat didėja, nes vyriausybė vis labiau kišasi į ekonomiką. Didėja valstybės koncentruojamų ir, pasitelkus valstybinį biudžetą, perskirstomų nacionalinių pajamų dalis. 85-95% valstybinio biudžeto lėšų sudaro mokesčiai. Likusią valstybinio biudžeto lėšų dalį sudaro nemokestinės pajamos, paskolos, popierinių pinigų emisija. Daugelyje šalių didelę dalį valstybinio biudžeto išlaidų sudaro valstybės skolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas. Ypač daug lėšų išleidžiama valstybiniam ekonomikos reguliavimui, didėja išlaidos infrastruktūrai, moksliniams tyrimams, nemaža lėšų skiriama eksportui skatinti, užsienio šalims kredituoti, valstybės valdymo aparatui išlaikyti, socialiniams kultūriniams reikalams (švietimui, sveikatos apsaugai, socialiniam draudimui), o besivystančiose šalyse didelė valstybinio biudžeto dalis naudojama nacionaliniam ūkiui, ypač valstybiniam sektoriui plėsti, taip pat socialiniams kultūriniams reikalams, nepriklausomai ekonomikai kurti. Akivaizdu, kad didėjant pajamoms ir išlaidoms, be išankstinių prognozių valdyti valstybės biudžetą vis sunkiau. (Štuopytė, 2004, p. 32-33).
Vis tik, biudžeto deficitas – tai finansinis reiškinys, kuris nebūtinai turėtų būti priskiriamas ypatingų išskirtinių ekonominių reiškinių kategorijai. Dabartiniu metu pasaulyje nėra valstybės, kuri vienais ar kitais savo istorinės raidos laikotarpiai nebūtų susidūrusi su biudžeto deficitu. Tačiau paties biudžeto deficito prigimtis gali būti skirtinga, jis gali susidaryti dėl įvairių priežasčių.
Išskiriamos tokios valstybės biudžeto susidarymo priežastys:
1. Biudžeto deficitas, susijęs su stambių valstybinių investicijų į šalies ekonomikos vystymą būtinybe.
2. Biudžeto deficitas, susidarantis dėl ypatingų, dažnai neprognozuojamų aplinkybių (karai, stambios stichinės nelaimės ir pan.)
3. Biudžeto deficitas kaip krizinių reiškinių valstybės ekonomikoje išraiška (finansinių – kreditinių santykių neefektyvumas, vyriausybės nesugebėjimas kontroliuoti valstybės finansinę padėtį ir kt.). Šiuo atveju deficitas yra ypatingai pavojingas reiškinys, reikalaujantis imtis ne tik skubių ir veiksmingų ekonominių priemonių, bet ir atitinkamų politinių sprendimų. (Levišauskaitė, 2003, p. 58). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-10-16
DalykasFinansų kursinis darbas
KategorijaFinansai
TipasKursiniai darbai
Apimtis24 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis43 KB
AutoriusIruciukass
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasAtkočiūnaitė
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasEkonomikos ir teisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Biudzeto deficitas ir valstybes skola (9) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 24 puslapiai 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Atkočiūnaitė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą