Įmonės kreditiniai santykiai su bankais (2)

Įvadas. Tikslas: išsiaiškinti įmonių kreditinius santykius su bankais. Kredito reikšmė ir funkcijos. Komercinių bankų atliekamos funkcijos. Finansavimo paslaugos. Paskolos. Lizingas. Lizingo apžvalga. Kredito linija. Faktoringas. Faktoringo rinkos apžvalga. Forfeitingas. Overdraftas. Lengvatiniai kreditai. Papildomi finansavimo šaltiniai. Kitos komercinių bankų paslaugos. Kredito rizika. Paskolos monitoringas. Išvados.

Spartėjant ūkio plėtrai, gerėjant ekonominiams lūkesčiams, dėl bankų konkurencijos gerėjančių paskolų suteikimo sąlygų, įmonių noro išsilaikyti, plečiantis rinkai ir vykstant konkurencinei kovai, bei kitų priežasčių vis daugiau įmonių naudojasi Lietuvos komercinių bankų teikiamomis finansinėmis paslaugomis.
Vienas svarbiausias įmonės veiklos finansavimo šaltinis – bankų paskolos. Įmonės norėdamos plėsti savo veiklą, pirkti gaminius ar steigti kitus savo filialus ne visada turi laisvų lėšų, todėl naudojasi banko teikiamomis paslaugomis, kurių suteikimas yra naudingas ne tik įmonėms, bet ir patiems bankams. Bankas teikia įvairias paslaugas už kurių suteikimą ima tam tikrą mokestį – palūkanas. Palūkanų dydis priklauso nuo paskolos dydžio, bei suteiktos paskolos laikotarpio.
Temos aktualumas. Įmonė prieš pradėdama naudojantis banko teikiamomis paslaugomis turėtų gerai apsvarstyti, kokiomis paslaugomis naudotis, atsižvelgti į esamą įmonės vidaus finansinę būklę, apsvarstyti ar tikrai naudotis būtent tą banko teikiama paslauga. Prieš atsakydama į klausimą kokią banko paslaugą įmonei pasirinkti, pirmiausia reiktų žinoti koks bankas ir kokias paslaugas teikia, kokia tų paslaugų galima trukmė, kokios jos suteikimo sąlygos, palūkanos ir pan.
Tikslas: išsiaiškinti įmonių kreditinius santykius su bankais.
Uždaviniai:
1. Apžvelgti kredito reikšmę bei jo funkcijas.
2. Sužinoti kokios yra pagrindinės bankų teikiamos finansavimo paslaugos.
3. Susipažinti su papildomais bankų finansavimo šaltiniais.
4. Sužinoti naujas bankų teikiamas paslaugų naujoves.

Banko kredito operacijos ypač išplito atiradus pinigams. Šiuolaikiniame ekonomikos terminų žodyne banko kreditas apibūdinamas kaip terminuota paskola. Kai kurie ekonomistai kreditą vadina pasitikėjimu, kurį reiškia vienas asmuo, vadinamas skolintoju arba kreditoriumi, kitam asmeniui skolininkui, vadinamam debitoriumi. Kreditorius, duodamas kreditą, vadovaujasi ne tik pasitikėjimu, bet ir nauda. Už suteiktą paskolą jis uždirba palūkanas.
Pati kredito sąvoka kilo iš lotynų kalbos žodžio "credo" – "tikėti", "pasitikėti". Kredito sąvoka įvairiuose literatūros šaltiniuose yra apibūdinama įvairiai, vienas , paprasčiausiu ir labiausiai įsimintinu būtų "kreditas – tai paskolos ir kitokie atidedamojo mokėjimo metodai, įgalintys vartotojus ir firmas pirkti prekes ar paslaugas, žaliavas ir dalis".
Kredito santykiuose dalyvauja :
• pirminiai investuotojai;
• bankai ir kitos kredito įstaigos;
• kredito gavėjai.
Kredito funkcijas lemia jo būtinumas. Kredito funkcijos ne visada sutampa su kredito institucijų funkcijomis, kurių veiklą iš dalies sąlygoja konjunktūriniai veiksniai. Kredito pagrindinės funkcijos nėra konkrečiai apibrėžtos. Pagrindines kredito funkcijos yra šios:
• perskirstomoji;
• trumpalaikio turto apyvartumo pagreitinimo;
• kapitalo koncentracijos pagreitinimo;
• prekių apyvartos aptarnavimo;
• kontrolinė;
• pakeičiamoji.
Kreditas yra išduodamas vadovaujantis šiais pagrindiniais principais:
• terminuotumu;
• grąžintinumu;
• mokumu.
Kiekvienoje kredito sutartyje yra trys svarbiausi elementai:
• objektas;
• laikas;
• palūkanos. ...