Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Lietuvos pensijų reforma
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos pensijų reforma

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas: įvertinti pensijų reformos eigą ir ištirti pensijų fondų valdymo ypatybes. Pensijų reformos prielaidos ir tikslais. Pensijų reformos vykdymas. Pensijų fondų veiklos reguliavimas Lietuvoje. Pensijų fondų veiklos rezultatai 2004-2009 metais. Pensijų fondų investavimo kryptys ir jų rizikingumas. Pensijų fondų pelningumo ir rizikingumo analizės metodai. Lyginamojo indekso ir alfa ir beta rodiklių naudojimas pelningumo vertinimui. Standartinio nuokrypio ir šarpo rodiklio naudojimas rizikingumo vertinimui. Lietuvos pensijų fondų tyrimas 2004-2009 metais. Pensijų fondų pelningumo tyrimas. Pensijų fondų rizikingumo tyrimas. Pensijų reformos ir pensijų fondų pasekmės. Išvados ir pasiūlymai. Santrauka. Priedai (11).

Ištrauka

Pensijų finansavimas sudaro didžiausią šiuolaikinių valstybių socialinių išlaidų dalį, o pensininkai išsivysčiusiose visuomenėse – apie penktadalį visų gyventojų. Pensinis draudimas apima beveik visus šalies gyventojus: vieni moka socialinio draudimo įmokas būsimai pensijai, kiti gauna pensijas. Lietuvoje dirbantieji išlaiko pensininkus ir kitus socialinių išmokų gavėjus. Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius bei mažėjantis mokančiųjų socialines draudimo įmokas neišvengiamai daro įtaką būsimai kiekvieno pensijai. Tai yra taip vadinamojo einamojo finansavimo principas, kuris reiškia, kad žmonių mokamos socialinio draudimo įmokos iš karto panaudojamos valstybinio socialinio pensijų draudimo išmokoms padengti.
Pensijų reforma yra vienas iš svarbių įvykių pastarojo dešimtmečio Lietuvos raidoje. Esant tam tikriems populiacijos pokyčiams, didėjant migracijos dydžiui buvo pereita prie naujos pensijos politikos formos, kai dalis uždirbtų lėšų skiriama pensijų fondams, taip siekiant padidinti jų vertę. Ir kiekvienais metais pensijų fondams skiriama dalis vis didėja. Tuo pačiu didėja ir pensijų išmokų priklausomybė nuo fondo politikos, nuo fondo veiksmingumo. Kadangi fondų investicijos neapsiriboja tik lokaliu investavimu, tai pensijų vertės priklauso ir nuo globalių veiksnių.
Esant sudėtingomis ekonomikos gyvavimo sąlygomis pensijų fondų veikla taip pat susiduria su sunkumais. Kaip parodė 2008 metų globali krizė, kad atskirų šalių jau nėra. Visos šalys susijusios viena su kita. Bet kurios šalies ekonominės problemos gali pereiti į kitas šalis. Todėl bet kurios šalies problemos gali sukelti globalią finansų krizę, taip stipriai koreguodamos pensijų fondų vertę. Tokiu būdų keičiasi ir pensijų išmokos.
Aktualumas: Ši tema pasirinkta dėl jos aktualumo. Tema svarbi tiek esamiems pensininkams, tiek greitai jais tapsiančiais pensininkais, tiek jaunesniems žmonėms, kadangi senatvės pensija yra kiekvieno žmogaus gerovės ir išgyvenimo senatvėje garantas. Tinkamas pensijų fondų valdymas yra būtinas būtinų pensininkų gerovei, todėl būtina išnagrinėti pensijų fondų valdymo ypatybes.
Ištirtumas: Ši tema nėra visiškai išnagrinėta, nėra bendros nuomonės dėl finansų krizių, valiutų devalvacijos poveikio pensijų reformai ir pensijų fondams. Tema yra nagrinėjama Lietuvos autorių mastu, pvz. K. Leontjeva (2008), prof. P. Gylys (2002), prof. R. Lazutka (2007), V. Klyvienė (2007) ir kt. Daug nuomonių publikuoja ir kitų šalių ekspertai, pavyzdžiui Anita M. Schwarz (1999), K. Dowd (2000), G. Esping-Andersen (1990), Klaus Schmidt-Hebbel (2002), Ethan B. Kapstein (2004), Branko Milanović (2005) ir kiti. Nepaisant to, pensijų fondai susiduria su dideliais sunkumais krizės akivaizdoje, o tai liudija, kad fondų veikla vis dar nėra tobula ir reikalingi tam tikri sprendimai.
Šiame darbe autorius vadovaujantis iškeltais tikslais ir uždaviniais, remiantis Lietuvos ir užsienio autorių publikuotais darbais vertinama, kokios silpnosios pensijų fondų valdymo vietos nulėmė fondų finansinę situaciją pasaulinės finansų krizės akivaizdoje. Tiriamojoje dalyje bus vertinama, ar egzistuoja sprendimai, kurie apsaugotų pensininkų turtą ir skaičiavimais bus grindžiamas šių sprendimų patikimumas.
Bakalaurinio darbo tikslas: įvertinti pensijų reformos eigą ir ištirti pensijų fondų valdymo ypatybes.
Darbo uždaviniai:
• Apibrėžti pensijų reformos valdymo principus pagal pasaulio mokslininkų ir ekspertų įžvalgas bei darbus
• Apžvelgti esminius pensijų reformos vykdymo etapus ir tikslus;
• Apžvelgti pensijų fondų veiklos rezultatus 2004-2009 metais;
• Ištirti pensijų fondų investavimo kryptis pakilimo laikotarpiu. Nustatyti investavimo krypčių rizikingumą
• Ištirti proporcijas, kuriomis pensijų fondų lėšos buvo investuojamos į skirtingų rizikos grupių instrumentus

Pastaraisiais metais galima pastebėti, kad visuomenė vis labiau sensta, dėl medicinos pažangos žmonės gyvena vis ilgiau. Be to, mokančiųjų mokesčius mažėja, o gaunančiųjų išmokas daugėja – tai ypač jaučiama krizės laikotarpiu esant dideliam nedarbingo lygiui. Be to, gyventojų skaičius mažėja dėl mažo gimstamumo ir didelės emigracijos.
Visa neseniai visame pasaulyje empiriniais ir modeliavimo tyrimais buvo aprašyti įvairūs pensijų reformų modeliai, kurie šias problemas išspręstų. Be to, pensijų reforma teigiamai paveiktų visą darbo pasiūlą, kadangi darbo jėgos perskirstyti senyvo amžiaus žmonės suefektyvintų darbo rinką, atlaisvintų darbo vietas jaunimui, kad padidintų užimtumo lygį ir sumažintų nedarbo augimo tempus. Žinoma, čia reikia pridurti, kad vardinant pensijų reformos privalumus, neatsižvelgiama į galimus ryšius tarp pensijų fondų finansavimo ir ekonomikos augimo, taip pat neatkreipiamas dėmesys ir į kapitalo rinkos plėtrą [19; 28].
Pensijų sistemos bėgant metams nuolat kinta ir yra reformuojamos. Pensijų sistemų raidą lemia ne tik gamybinių technologijų pokyčiai, bet ir pačios valstybės struktūrinės transformacijos. Pavyzdžiui, remiantis M. Weberio tradicija gerovės valstybė gali būti paaiškinta laipsnišku iškilimu naujos visuomeninės sistemos, kuri sudaryta iš "paskirstančiojo elito", "tarnaujančios biurokratijos" ir "socialinės klientūros". Pasikeitus valstybės struktūrai, keičiasi ir jos funkcijos bei legitimumo pagrindai. Išorinio valstybės saugumo, vidaus ekonominių laisvių ir lygybės prieš įstatymą užtikrinimo tikslai keičiami socialinio saugumo teikiant paslaugas ir pinigines išmokas tikslais. Socialinio saugumo užtikrinimo klausimai virsta rutininiais standartizuotais procesais, neapsiribojant tik skubia socialine pagalba [11; 66]. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-07-29
DalykasFinansų diplominis darbas
KategorijaFinansai
TipasDiplominiai darbai
Apimtis44 puslapiai 
Literatūros šaltiniai28 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis103.93 KB
Autoriuskonsultavimas
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2010 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasLaurinavičius
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos pensiju reforma [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 44 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Laurinavičius
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą