Bankai islamo šalyse: bankų sistema ir principų analizė

Įvadas. Tikslas yra siejamas su islamo šalių bankų sistemos ir jų principų analizė. Bankų samprata. Islamo šalių bankų bruožai. Riba - draudimas mokėti ar gauti palūkanas. Rizikos pasidalijimas tarp šalių (Skolintojo ir skolininko). Gharar - spekuliacijų draudimas. Neinvestavimas į draudžiamas veiklos sritis. Hawala – neoficiali pinigų pervedimo sistema. Contractum trinius. Zakatas. Monopolių ir fiksuotų kainų draudimas. Aukštesnės bankinių operacijų kainos. Skolinimo ribos. Prisitaikymas prie vakarietiškųjų bankų. Nedideli bankai. Islamo šalių bankų operacijos. Islamo bankai ir pasaulis. Išvados. Resume (santrauka). Priedas (1).

Tikriausiai kiekvienam asmeniui yra žinoma apie dviejų skirtingų pasaulių sandūrą, kuri ypatingai išryškėjo pastaruoju dešimtmečiu. Tokio susiskaidymo esminis pagrindas – religija. Jos pagrindu kyla dauguma nesklandumų, ginčų ir atrodo sunkiai įveikiamų problemų. Nuo religijos pereinama prie neapykantos, terorizmo ir žmonijos nesantaikos. Vienas iš aspektų, kurį palietė toks dviejų pasaulių susipriešinimas yra ir ekonomika bei visa bankų sistema. Kadangi vakarietiškas pasaulis yra pagrįstas daugmaž vienodais bankų veiklos principais, kurie nėra grindžiami religijos dogmomis, mat čia vyrauja religijos atribojimas nuo ekonominių aspektų. Visiškai priešinga situacija yra Islamo šalių pasaulyje. Religija yra įsiskverbusi į visas gyvenimo sritis, todėl ir ekonomika nėra išimtis. Būtent religija tampa tuo aspektu, kuris skiria vakarietiškąją ekonomiką nuo islamiškosios. Būtent dėl šių priežasčių šio darbo tikslas yra siejamas su islamo šalių bankų sistemos ir jų principų analize. Šiam tikslui pasiekti išsikeliame tokius uždavinius:
1. Išsiaiškinti banko sampratą;
2. Išanalizuoti islamo šalių bankų bruožus;
3. Nustatyti islamiškų bankų atliekamas operacijas;
4. Apibrėžti islamo ir vakarietiškųjų bankų ryšį.
Darbe bus remiamasi Martinkaus B., Žilinsko V., Errico L., Farahbaksh M., Mackevičiaus J., Čiapo L. ir kitų autorių darbais.

Rašytiniai šaltiniai byloja, kad bankininkystė labai sena veiklos rūšis, kuri išsirutuliojo iš centralizuotų Rytų valstybių t.y. atsitiktinių pataranavimų. Bankininkystės atsiradimas yra siejamas su laikotarpiu, kai visuotiniu ekvivalentu tapo brangieji metalai. Bankai, teikiantys paskolas teikiantys bei keičiantys užsienio valiutas, egzistavo jau senovės Babilonijoje ir antikinėse civilizacijose. Bankininkystės plėtrą skatino tais laikais gausūs karai ir kryžiaus žygiai, nes pinigų reikėjo atgijusiai prekybai su Rytais, taip pat kryžiaus karams finansuoti .
Lietuvoje bankai atsirado po baudžiavos panaikinimo 1861 metais, kai žemės savininkai ir valstiečiai, norėdami atsikratyti gobščių palūkininkų supirkinėtojų, ėmė ieškoti pigesnių paskolų šaltinių. Rusijos valdžia ilgai neleido kurti nacionalinių kredito įstaigų ir labai varžė jų darbą, todėl bankus daugiausia steigė Rusijos valdžia ar atskiri jos kapitalistai. Pirmasis Lietuvos bankas buvo įsteigtas 1918 metais ir vadinos Prekybos ir pramonės bankas .
Šiuolaikiniame pasaulyje kiekvienos valstybės pagrindinis egzistavimo tikslas yra užtikrinti ekonominį augimą, suteikti piliečiams pakankamas pragyvenimo sąlygas ir maksimaliai vienodas sąlygas aktyviai dalyvauti šalies ekonominiame gyvenime. Ši nuostata yra įtvirtinta daugelio valstybių konstitucijose arba pagrindiniuose įstatymuose. ...