Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Valstybės finansai (12)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Valstybės finansai (12)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465666768697071727374757677787980
Aprašymas

Įvadas į valstybės finansų kursą. Finansų samprata. Finansų vaidmuo. Valstybės finansų kredito sistemos valdymo pagrindinės grandys. Vyriausybės, Finansų ministerijos uždaviniai ir funkcijos. Finansų ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas. Valstybinis finansų rinkų reguliavimas. Pinigų politika. Fiskalinė politika. Fiskalinės politikos makroekonominis poveikis. Fiskalinės politikos tvarumas/priimtinumas. Fiskalinės decentralizacijos teoriniai ir metodologiniai aspektai. Fiskalinės decentralizacijos sudedamosios dalys. Savivaldybių skolinimasis iš vidaus ir užsienio kreditorių. Trumpalaikės paskolos iš LR valstybės biudžeto. Fiskalinis išlyginimas (suvienodinimas). Fiskalinės decentralizacijos vertinimas. Valstybės mokesčių sistema. Mokesčių funkcijos ir reikšmė. Svarbiausios mokesčių funkcijos yra trys. Mokesčių klasifikacija. Socialinio draudimo įmokas. Valstybiniai ir vietiniai mokesčiai. Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija. Konsoliduotas šalies biudžetas. Valstybės biudžetas, jo sandara ir formavimo principai. Biudžetas sudaromas programiniu principu. Biudžeto vykdymas. Vyriausybės teisės vykdant biudžetą. Vyriausybės rezervas. Savivaldybių biudžetai. Pajamos. Lietuvos savivaldybių finansinio pajėgumo išlyginimas. Bendrosios dotacijos kompensacijos. Valstybės skola. Institucijos, dalyvaujančios valdant valstybės skolą. Skolinimosi poreikis. Skolinimosi poreikio finansavimas (skolos finansavimas arba pinigų finansavimas). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. Pensijų sistema ir jos reforma. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Europos Sąjungos biudžetas. Europos Sąjungos biudžeto sudarymo principai, pajamų šaltiniai ir išlaidų grupės.

Ištrauka

Finansų samprata. Žodžio "finansai" kilmė nėra visiškai aiški. Vieni jį kildina iš anglų kalbos žodžio fine, kuris reiškia bauda, piniginė bausmė, kiti – iš lotynų kalbos žodžių finatio, reiškiančio baigimą. Finatio iš pradžių reiškė bylos baigimą, teismo sprendimą, vėliau ir teismo nustatytą baudą, dar vėliau – ne tik teismo, bet ir kiekvieną valdovo nustatytą mokėjimą.
Finansų terminas išplito vystantis piniginiams – prekybiniams santykiams, stiprėjant valstybės funkcijoms ir poreikiams. 13-15 amžiuje šis terminas (pradine reikšme pajamos, grynieji pinigai, bet ne valstybės finansai) išplito Italijoje, nes būtent Italijos miestai tokie kaip Venecija, Florencija, Genuja tapo stambiais Europos prekybos ir bankininkystės centrais ir finansai (pinigai, pajamos) juose įgavo svarbią reikšmę anksčiau nei kitur. Vėliau finansų terminas išplito ir kitose šalyse, įgavo tarptautinį aspektą. Ilgainiui (iš pradžių Prancūzijoje, vėliau ir kitur) žodžio prasmė susiaurėjo, juo pradėta vadinti tik valstybės pajamas ir išlaidas, o išsiplėtus savivaldybių ūkiui – ir jų pajamas ir išlaidas.
Šiais laikais skiriami trys finansų lygiai: valstybės finansai (makrofinansai), įmonių finansai (mikrofinansai) ir individualių asmenų (namų ūkio) finansai.

Finansų nagrinėjimas prasidėjo su finansų mokslo atsiradimu 17-18 amžiuje. Finansų mokslas traktuojamas kaip ūkio pajamų ir išlaidų mokslas. Jis analizuoja priklausomybę nuo ekonomikos formavimosi raidos, nuo politinės santvarkos, atskleidžia bendruosius ir atskirus jos dėsnius.

Finansai – ekonominių ar piniginių santykių, susijusių su piniginių lėšų įvairių fondų sudarymu, naudojimu, paskirstymu ir perskirstymu, visuma. N. B. Finansams yra būdinga piniginė išraiška, bet jie nėra tapatūs pinigams. Pinigai yra prekių vertės matas, kaupimo, atsiskaitymo priemonė. Finansų sritis yra siauresnė: jie išreiškia tokius piniginius santykius, kurie atsiranda sudarant ir panaudojant pinigų fondus – tiek centralizuotus (valstybinius), tiek decentralizuotus ( įmonių, namų ūkio).
Valstybės finansai apibūdina ekonominius ar piniginius santykius, kurie atsiranda, sudarant ir panaudojant bendrus valstybinius piniginių išteklių fondus ir yra reikalingi ūkio, socialinių, kultūrinių priemonių, valstybės valdymo, krašto apsaugos ir kitų išlaidų finansavimui garantuoti.
Ekonominių subjektų (įmonių) finansai apibūdina įmonių gamybinę, komercinę veiklą, ekonominius santykius, atsirandančius dėl pagrindinių ir apyvartinių lėšų apytakos, produkcijos gamybos, darbų atlikimo, paslaugų atlikimo bei realizacijos, piniginių išteklių sudarymo ir panaudojimo. Ekonominių subjektų lėšų fondai pirmiausia skiriami tų subjektų gamybos ir verslo poreikiams.


Finansų funkcijos. Lietuvių finansų teoretikų moksliniuose darbuose išskiriamos tokios funkcijos:
1. piniginių pajamų ir piniginių lėšų fondų sudarymas;
2. piniginių pajamų ir piniginių lėšų fondų panaudojimas;
3. piniginių pajamų ir piniginių lėšų fondų sudarymo ir panaudojimo kontrolė.
Tačiau dažniausiai nurodomos dvi finansų funkcijos:
1. paskirstymo (tarsi sujungia sudarymo ir panaudojimo funkcijas į vieną);
2. kontrolės.
Paskirstymo funkcija. Šios funkcijos pagalba yra realizuojama finansų visuomeninė paskirtis, t. y. kiekvienas ūkio subjektas gauna jam būtinus finansinius išteklius. Šios funkcijos objektas – Bendrasis nacionalinis produktas ir nacionalinis turtas, išreikštas pinigais. Subjektas – fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie dalyvauja visuomeninės gamybos procese.
Kontrolės funkcija. Kone tradiciškai finansų kontrolė suvokiama kaip drausmės, tvarkos ir teisėtumo užtikrinimo forma arba priemonė įgyvendinant valstybinę valdžią ir valdymą bei kurios realizavimas siejamas su tikrinimu kaip vykdomi įstatymų, poįstatyminių ir kitų teisės aktų reikalavimai. Tokiu būdu paskirstyti piniginiai fondai taip pat yra kontroliuojami, t. y. prižiūrima, ar jų panaudojimas neprieštarauja veikiantiems įstatymams, ieškomi panaudojimo trūkumai ir pranašumai, lyginamas realus lėšų judėjimas, paskirstymas ir panaudojimas su numatomu. Taip visuomenė informuojama, kaip skirstomos biudžetinės lėšos, ar laiku patenka ūkio subjektams ir ar efektyviai jos panaudojamos. Kitaip tariant, kontrolės funkcija padeda įgyvendinti lėšų skaidrumo ir paskirstymo tikslingumo principus finansų skirstymo procese.
Finansų sudėtis. Finansai – visuma ekonominių ir piniginių santykių, susijusių su nacionalinio ir BVP paskirstymu, perskirstymu sudarant, paskirstant ir panaudojant piniginių lėšų fondus, reikalingus visuomenės poreikiams tenkinti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2012-03-26
DalykasFinansų konspektas
KategorijaFinansai
TipasKonspektai
Apimtis80 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis887.08 KB
Autoriusanielka
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2012 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasEkonomikos ir finansų valdymo fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word 2007 Valstybes finansai (12) [speros.lt].docx
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 80 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2012 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą