Įžanga. Klaipėdos uostas – Lietuvos transporto sistemos dalis. Rytinės Baltijos pakrantės uostų konkurencinės galimybės. Audito problema. Investicijų į Klaipėdos uostą vertinimas. Nepakankamas ilgalaikis investicijų planavimas. Investicijos iš Direkcijos lėšų gali sumažėti. Optimistinės krovos didėjimo prognozės, kuriomis remiantis rengiami investiciniai projektai, nepadeda subalansuotam uosto vystymui. Uosto žemės nuomos mokesčio ryšys su investicijomis į infrastruktūrą. Direkcija prisiima beveik visą investicijų į uosto infrastruktūrą riziką. Išvados.