Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Nekilnojamojo turto vertinimas apmokestinimui
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nekilnojamojo turto vertinimas apmokestinimui

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465666768697071727374757677787980
Aprašymas

Anotacija. Abstract. Santrumpos. Įvadas. Nekilnojamojo turto apmokestinimo būtinumas. Nekilnojamojo turto mokesčio taikymo privalumai ir trūkumai. Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje, jo reikšmė ekonomikoje. Nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemos aplinka. Nekilnojamojo turto apmokestinimo principai. Nekilnojamojo turto vertinimo teoriniai modeliai ir metodika. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Masinio vertinimo sistema ir etapai. Nekilnojamojo turto masinio vertinimo metodai. Žemės ir statinių masinis vertinimas. Nekilnojamojo turto masinio vertinimo modeliai. Masinio vertinimo statistinių rodiklių apibūdinimas. Žemės masinio vertinimo modelio sudarymas. Pastatų masinio vertinimo modelių sudarymas. Kompiuterizuotos masinio vertinimo ir geografinės informacinės sistemos sujungimo galimybių panaudojimas. Nekilnojamojo turto individualaus vertinimo apmokestinimui specifika. Nekilnojamojo turto retrospektyvinis vertinimas apmokestinimui. Nekilnojamojo turto mokestinės vertės patikslinimas ir individualių vertinimo ataskaitų formos ir turinio akcentai. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas, remiantis užsienio šalių patirtimi. Nekilnojamojo turto vertinimo metodai, naudojami apmokestinimo tikslui, užsienyje. Naujas turto mokesčio ir masinio vertinimo įstatymas Slovėnijoje. Išvados ir pasiūlymai. Priedai (4).

Ištrauka

Mokesčių kilmę galima sieti su pirmykšte bendruomenine santvarka. Pirmieji mokesčiai susiję su genties vado nurodymais atlikti tam tikrą veiklą. Be to, būdavo genčių, kurios išgyvendavo vien kariau-damos. Jas išlaikydavo apsaugos paslaugomis besinaudojančios žmonių bendruomenės. Už tai jie įsipa-reigodavo gentį saugoti nuo kitų mokesčių reikalautojų.
Kuriantis ir augant miestams, vis didesnis vaidmuo atitekdavo pinigams, kaip vienam mokėjimo būdų. Gana greitai miesto gyventojai buvo apkrauti mokesčiais. Augant vis didesnei bendrojo vidaus da-liai miestuose, vis didesnė mokesčių dalis buvo surenkama iš miestiečių. Pradžioje mokesčiai miestuose nebuvo labai diferencijuojami. Anglijoje išvis buvo įvestas pagalvės mokestis – kiekvienas žmogus, ne-priklausomai nuo pajamų, turėjo mokėti vienodą mokestį. Tobulėjant apskaitos duomenų perdavimo priemonėms, atsirado visokiausių mokesčių ir juos pradėta diferencijuoti [1].
Ankstyvieji klasikinės ekonomikos teorijos atstovai manė, kad mokesčiai turi būti glaudžiai susiję su gaunamomis iš valdžios paslaugomis. Adamas Smitas (1776 m., t. II, p. 310) nurodė keturias "geros mokesčių sistemos" taisykles. Jis teigė, kad gera mokesčių sistema yra tokia sistema, kuri siekia lygybės, užtikrintumo, yra patogi mokėti mokesčius ir ekonomiška juos rinkti. Mokesčių lygybei Smitas taikė "naudos taisyklę", ją apibrėžė dvejopai. Jis teigė, kad asmenys turi prisidėti prie savo valdžios išlaikymo proporcingai "savo galimybėms" (t. y. galimybėms mokėti) ir taip pat "proporcingai toms mokesčių įplaukoms, kurios jiems tenka, valstybei rūpinantis savo piliečiais". Ši sąvoka, Smito supratimu, aiškinama taip: turi būti mokama proporcingai tiek, kiek yra suinteresuotas asmuo, gyvendamas turtą deklaruo-jančioje visuomenėje. Smitas teigė, kad darbo užmokestis, neviršijantis pragyvenimo minimumo, neturėtų būti apmokestinamas, o mokestis už surinktą nuomą, nors jį paprastai tenka mokėti turtingiesiems, atitinka naštos pasidalijimą pagal gaunamą naudą [1].
Pripažinus, kad valstybė privalo teikti tam tikras prekes ir paslaugas, iškyla klausimas, kaip už jas sumokėti. Kas turi mokėti, kam ir kokia turi tekti mokamų mokesčių naštos dalis, už ką tiksliai turi būti mokami mokesčiai – tai klausimai, keliantys ginčus ir šiomis dienomis. Dar Š. Monteskjė (1689–1755) teigė, jog niekas nereikalauja tiek proto ir išminties, kaip nustatymas tokios pinigų dalies, kurią iš piliečių surinkti ir kurią palikti jiems.
Šiuolaikinė mokesčių sistema – tai lyg sandoris tarp valstybės ir piliečio, kur nuolat vyksta dviejų pusių skirtingų interesų derinimas, ieškant optimalaus sprendimo. Siekiama surasti tokias mokesčių si-stemos sąlygas, kurios užtikrintų valstybės funkcijų vykdymą ne tik dabartiniame ekonominio ciklo etape (tai pasiekiama surinkus pakankamai lėšų), bet ir ateityje (dėl mokestinės bazės augimo, t. y. palikus pri-vačiam sektoriui tiek išteklių, kad būtų norų ir galimybių vystyti gamybą ir gauti dar didesnes pajamas). Mokesčiai yra būtinas valstybės raidos elementas, jis ne tik sukuria palankias visuomenės vystymosi są-lygas, bet ir yra pagrindinis valstybių pajamų šaltinis; mokesčių funkcijos nėra vien finansinės, tačiau, joms padedant, kuriami ekonominiai ryšiai visuomenėje, skatinama mokslinė ir techninė plėtra, remiamas šalies pramonės augimas, socialinė parama [7]. Mokestis – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų. Šiuo metu Lietuvoje yra kelios dešimtys įvairių mokesčių. Jų skaičius ir tarifai nuolat keičiasi. Yra ir nekilnojamojo turto mokestis. Viena iš pagrindinių NT apmokestinimo priežasčių yra ta, kad NT apmokestinimas – nemažas pelno šaltinis savivaldybėms, jos efektyviai panaudoja šias lėšas savo piliečių socialinėms, kultūros, sveikatos apsaugos ir kitoms reikmėms tenkinti. Kitas svarbus NT apmokestinimo argumentas yra racionalesnis žemės ir statinių panaudojimas, siekiant kad NT valdytų savininkai, sugebantys užtikrinti maksimalią naudą. Tačiau norint, kad į šalies biudžetą iš NT mokesčio patektų ir reikiama pinigų suma, ir kad būtų užtikrintas socialinis teisingumas, NT mokestinė vertė turi būti nustatoma aiškiais ir pripažintais būdais.
Mokestinės vertės nustatymas yra NT objektų vertinimas. Nekilnojamojo turto vertinimas – atskira nekilnojamojo turto rinkos profesinės veiklos sfera ir kartu būtinas dalykas atliekant įvairias operacijas su NT. Nekilnojamojo turto vertinimas įgyja vis didesnį poreikį. Šiuo metu atsiranda vis daugiau faktorių, sureikšminančių vertintojo vaidmenį. Lietuvoje šią veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir ver-slo pagrindų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, patvirtinti teisės aktai, tokie kaip Turto vertinimo metodika ir kiti. Į vertinimo veiklą įsitraukia įvairių profesijų specialistai: inžinieriai, architektai, ekonomistai, vadybininkai ir t. t. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 3 punktas nustato, kad turtas gali būti vertinamas, kai jis apmokestinamas. Šiame darbe bus plačiau nagrinėjamas nekilnojamojo turto vertinimas apmokestinimui.
Šio darbo tikslas yra išanalizuoti sukurtą nekilnojamojo turto vertinimą apmokestinimui, teoriją ir praktiką mūsų šalyje bei užsienyje, atsižvelgiant į naujai priimtus turto vertinimo standartus, mokesčių įstatymą, jo pataisas, įvairius komentarus. Pateikti pasiūlymų, kaip būtų galima tobuliau vykdyti verti-nimo procesą NT apmokestinimui, kokios savo forma ir turiniu turėtų būti individualaus vertinimo ata-skaitos, patikslinančios mokestinę vertę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-16
DalykasFinansų diplominis darbas
KategorijaFinansai
TipasDiplominiai darbai
Apimtis72 puslapiai 
Literatūros šaltiniai47 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis885.56 KB
Autorius.
Viso autoriaus darbų53 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas6
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasStatybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nekilnojamojo turto vertinimas apmokestinimui [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 72 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 6 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą