Įvadas. Bankų krizės ištakos. Nevienalytis sistemos pobūdis. Specifinė valstybinio sektoriaus raida ir vieta. Politinių motyvų dominavimas ūkiniuose sprendimuose. Makroekonominiai krizės veiksniai. Makroekonominė aplinka. Privatizavimo pobūdis. Rizikos valdymo nebuvimas. Institucinės krizės priežastys. Strateginės krypties neapibrėžtumas. Bankinės priežiūros stygius. Valdžios institucijų sąveikos nesubalansuotumas. Bankų klientūra, kaip krizės veiksnys. Krizės valdymas kaip krizės gilėjimo prielaida. Išvados.