Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Finansų konspektai

Finansų konspektai (142 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Sveikatos sistemos finansavimo šaltiniai — sveikatos ekonomika

    Sveikatos ekonomikos objektas, kaip sveikata. Visuomenės sveikatos plėtra. Sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ypatinga prekė. Svarbiausi Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai. Sveikatos priežiūros finansavimo reforma Lietuvoje - pratarmė. Sveikatos priežiūros finansavimas ir jo teisumas kaip socialinis kapitalas. Papildomi sveikatos išlaidų finansavimo šaltiniai: Papildomasis (savanoriškas) sveikatos draudimas. Išoriniai finansavimo šaltiniai. Sveikatos paslaugų rinkos panašumai ir skirtumai nuo klasikinės rinkos - Bendruomenės dalyvavimo socialinėje ekonomikoje galimybės. Valstybinis reguliavimas sveikatos priežiūros rinkoje. Naujosios viešosios vadybos taikymo teoriniai ir praktiniai aspektai. Naujosios viešosios vadybos reformų Lietuvoje plėtros perspektyvos. Sveikatos priežiūros ištekliai, struktūra, paslaugų teikimas: prioritetų nustatymas, darbo ir materialinių resursų paskirstymas, paklausos ir pasiūlos reguliavimas, paslaugų teikimo efektyvumas ir kiekybinis įvertinimas dinamikoje, darbo produktyvumo rodikliai, paslaugų prieinamumas, resursų prognozė 2005-2010 metams. Valstybės sveikatos priežiūros finansavimas L. Murauskienė, H. Baubinas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Sveikatos priežiūros išlaidų pasiskirstymas gyventojų amžiaus grupėse. Nacionalinė sveikatos sąskaita. Nacionalinių sąskaitų kilmė ir jų sistemos sudarymas. Nacionalinė sveikatos sąskaita. Nacionalinės sveikatos sąskaitos sudarymas Lietuvoje. Finansinių srautų schema. Finansinių išteklių pasiskirstymas pagal sveikatos paslaugų rūšis ir prekių funkcijas. Sveikatos finansavimo teisingumo įvertinimas nacionalinėje sveikatos priežiūros sistemoje.
    Finansai, konspektas(30 puslapių)
    2009-08-28
  • Tarptautiniai atsiskaitymai

    Rizikos ir problemos, susijusios su tarptautiniais atsiskaitymais. Čekiai ir jų rūšys. Operacijos su banko čekiais. Vekselių samprata ir formos. Vekseliais atsiskaitymo mechanizmas. Dokumentinis akredityvas. Akredityvo teikiamos garantijos. Akredityvų formos ir rūšys. Dokumentinio akredityvo funkcionavimo mechanizmas. Dokumentų inkasavimas. Dokumentinis inkaso. Atsiskaitymo dokumentiniu inkaso rizika. Pasirinktos apmokėjimo rūšies pavyzdys.
    Finansai, konspektas(20 puslapių)
    2006-02-06
  • Tarptautiniai finansai (3)

    Tarptautinių finansų samprata. Finansų rinkų globalizacija. Globalizacijos esmė. Globalizacijos požymiai (ekonominis, politinis, visuomeninis aspektai, rinkų liberalizavimas. Globalizacijos plėtros veiksniai (technologinė pažanga, transnacionalinių kompanijų plėtra. Finansų rinkų globalizacijos bruožai - Tarptautinių finansinių institucijų dalyvavimas finansų rinkose; Tarptautinė finansų rinkų integracija. Finansinių inovacijų plėtra. TVF vaidmuo finansų rinkose. Globalizacijos privalumai ir trūkumai Tarptautinių finansų aplinka. Pasaulio ekonomikos aplinkos pokyčių tendencijos po II-ojo pasaulinio karo. Pasaulio ekonomikos struktūros pokyčiai. Pasaulio finansų aplinkos pokyčiai. Finansų krizės : Finansų krizių esmė - Įsipareigojimų nevykdymas; Argentinos valiutų krizė; Valiutos kurso mechanizmo (ERM) 1992-1993 metų krizė; 1982 metų mažai išsivysčiusių šalių skolos krizė; 1994-1995 metų Meksikos krizė (Tekila krizė); 1997-1998 metų Azijos krizė; 1998 metų Rusijos krizė; Brazilijos krizė. Krizių tipai: Makroekonominės politikos sukelta krizė; Finansų politikos sukelta krizė; Burbulo žlugimas; Moralinės spekuliacijos krizė; Priverstinis nutraukimas; Valiutos devalvacijos efektai; Valiutų krizių koncentracijos laike priežastys: musono efektas, išsiliejimo efektas, užkrėtimo efektas, investuotojų bandos efektas; Užkrėtimo ir išsiliejimo efektų sklidimo kanalai: bendri ekonomikos šokai, prekybos išsiliejimai, finansiniai sąryšiai, investuotojų sentimentų pokyčiai; Užkrėtimo kanalai: fundamentalaus arba išmokimo užkrėtimas, panikos užkrėtimas, balanso arba sverto sumažinimo užkrėtimas, numatymo užkrėtimas; Manijos ir panikos. Krizių rodikliai: makroekonominiai kintamieji, išoriniai kintamieji, skolos kintamieji, finansiniai kintamieji, užsienio kintamieji, imitaciniai kintamieji; Krizių priežastys. Fundamentalioji analizė. Fundamentaliosios analizės samprata. Šalies ekonomikos analizė: Finansų sistema, Centrinis bankas; Nacionalinis produktas, Bendrasis vidaus produktas, Pinigų politika; Nominalus ir realus BVP; Infliacija, Nedarbas; Mokėjimų balansas; Valstybės skola, Užsienio prekyba; Kiti šalies ekonominiai ir finansiniai rodikliai. Ūkio šakos analizė. Įmonės analizė. Techninė analizė.
    Finansai, konspektas(39 puslapiai)
    2006-05-07
  • Tarptautiniai finansai (4)

    Finansų institucijos: Depozitinės finansinės institucijos: komerciniai bankai; taupymo ir paskolų asociacijos; kredito unijos. Nedepozitinės finansinės institucijos: draudimo bendrovės; pensijų fondai; investicijų (savitarpio finansavimo) fondai; finansiniai brokeriai. Finansų bendrovės: vartotojiškos finansų bendrovės, pardavimų finansų bendrovės ir komercinės finansų bendrovės, investiciniai bankai. Finansų sistemos: Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos finansų sistemos. Nacionaliniai centriniai bankai: Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Japonijos, Anglijos, Vokietijos centriniai bankai, Europos centrinis bankas, Lietuvos centrinis bankas, Ofšoriniai bankai. Tarptautinės finansinės institucijos: Tarptautinis atsiskaitymų bankas, Tarptautinis valiutos fondas; Pasaulio bankas; Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas; Tarptautinė finansų korporacija; Tarptautinė investicijų draudimo agentūra; Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas Europos investicinis bankas. Kitos institucijos. Tarptautinė finansų sistema: Finansų rinkų skirstymo kriterijai; Pinigų rinka; Kapitalo rinka. Finansų rinkų struktūra produktų rūšis; Finansų rinkų struktūra pagal finansų rinkų atvirumą; Finansų rinkų struktūra pagal prekybą vertybiniais popieriais; Finansų rinkų struktūra pagal finansinių sandorių vykdymo laiką. Veiksniai, jungiantys visas finansų rinkas. Kapitalo rinka: vertybinių popierių (VP) rinkų struktūra emitento požiūriu. vertybinių popierių (VP) rinkų struktūra pagal ekonominę vertybinių popierių prigimtį. Vertybinių popierių (VP) rinkų struktūra emisijos požiūriu. Vertybinių popierių (VP) struktūra pagal naudojamus prekybos technologijos būdus. Skolos (kredito) vertybiniai popieriai: Vyriausybinė, municipalinė obligacija; Kupono obligacija; Vardinė obligacija; Hipotekos obligacija; Beužstatinės obligacijos; Konvertuojama obligacija; Akcijos: Materialios ir nematerialios akcijos; Vardinės ir pareikštinės akcijos; Paprastos ir privilegijuotos akcijos; Specialūs privilegijuotųjų akcijų tipai. Išvestiniai vertybiniai popieriai: Varantai. Pasirinkimo sandoriai. Indeksų pasirinkimo sandoriai. Ateities sandorių pasirinkimo sandoriai. Kreditų rinka: Tarptautinis skolinimas. Komercinė rizika. Šalies rizika, šalies rizikos analizė. Skolinimas silpnos ekonomikos šalims: Suverenumo rizika. Paskolų portfelio požiūris. Pagrindinės šalių skolininkių strategijos: Skolų vengimas mažinant importą ir didinant eksportą. Valiutos devalvavimas. Tiesioginių užsienio investicijų skatinimas. Skolų mainymas į vertybinius popierius. Kredituojančių bankų strategijos. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditai. Pasaulio banko kreditai: Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko kreditai; Tarptautinės finansų korporacijos kreditai; Tarptautinė investicijų draudimo agentūra; Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko kreditai. Europos investicijų banko kreditai. Pinigų rinka: Pinigų rinkos esmė. Pinigų rinkos priemonės: Indėliai. Čekiniai indėliai. Indėlių sertifikatai. Atpirkimo sandoriai. Komerciniai vertybiniai popieriai. Iždo vekseliai. Pinigų rinkos struktūra: diskonto rinka; Tarpbankinė rinka; Indėlių sertifikatų rinka; Komercinių vertybinių popierių rinka; Bankų akceptų rinka; Atpirkimo sandorių rinka; Centrinių bankų fondų rinkos; Vietinės valdžios institucijų kredito rinka; Eurorinka. Valiutų rinka: Valiutų rinkos esmė. Valiutų rinkos subjektai. Valiutos kursas. Tiesioginė kotiruotė. Netiesioginė kotiruotė. Oficialus, oficialusis vidutinis, fiksuotas, lankstus valiutos keitimo kursai. Kryžminiai (cross), juodosios rinkos, ofšoriniai valiutos keitimo kursai. Valiutos pirkimo ir valiutos pardavimo kursai. Grynųjų ir negrynųjų pinigų valiutos keitimo kursai. Čekių pirkimo kursas. Dabarties (spot) ir ateities (forward). Valiutų kursai. Valiutų kursų prognozavimas. Pagrindiniai valiutos kursą sąlygojantys veiksniai. Nedelsiamųjų sandorių rinkos. Išankstinių sandorių rinka. Apsikeitimo sandoriai (Swap) Valiutiniai pasirinkimo sandoriai (option) Ateities sandorių rinka. Valiutų rizikos valdymas: Valiutų rizikos valdymo esmė. Operacinė valiutų rizika. Transliacinė valiutų rizika. Ekonominė valiutų rizika. Procentinės valiutų rizikos struktūra. Apsidraudimas. Valiutų rizikos valdymo strategijas: visai nesidrausti; draustis išankstiniais sandoriais; draustis pasirinkimo sandoriais; sąmoningai derinti finansinius srautus (įplaukas ir išlaidas) pagal valiutas; kombinuoti visas aukščiau išvardintas priemones.
    Finansai, konspektas(37 puslapiai)
    2006-05-07
  • Tarptautiniai finansai (7)

    Valiutine rinka. Šalies mokėjimų balansas. Mokėjimų balanso samprata ir sąskaitos. Mokėjimų subalansavimo metodai. Sandorių valiutinės rizikos valdymas. Valdymo būdai. Privalumai ir trūkumai. Europos valiutų rinka. Europos pinigų sistema. Tarptautinis grynųjų pinigų valdymas. Tarptautiniai pervedimai. Pinigų plovimą tarptautiniu mastu galima apibūdinti tokia seka. Valstybės įtaka valiutų keitimo kursui. Tarptautinis arbitražas. Laisvai plaukiojantis valiutos kursas. Ofšoriniai bankai ir kompanijos. Tarptautine pinigu sistema.
    Finansai, konspektas(22 puslapiai)
    2008-09-09
  • Tarptautiniai finansai (8)

    Tarptautinės finansų sistemos kitimas globalizacijos bei integracijos sąlygomis. Kapitalo judėjimo liberalizavimo raida Lietuvos Respublikoje. Valiutų kursų sistemos, jų pranašumai ir trūkumai. R. Mundell optimalios valiutų zonos teorija. Europos piniginio bendradarbiavimo fondo veikla. Europos pinigų sistemos valiutų kursų mechanizmas. Europos valiutinis vienetas Ekiu. Modifikuotos valiutų valdybos sistemos ribotumas. Pagrindiniai Europos pinigų sistemos funkcionavimo sunkumai. Prisijungimo prie valiutų sąjungų pliusai ir minusai. Prisijungimo prie Europos pinigų sąjungos perspektyvos(Danija, Švedija ir Jungtinė Karalystė). Euro zonos įtaka tarptautinei finansų sistemai. Europos pinigų sistema II, jos pagrindiniai bruožai. Dalyvavimo Europos pinigų sistemoje II nauda ir rizika. Valiutos kurso reguliavimo politika narystės ES siekiančiose šalyse. Prisijungimo prie euro zonos įtaka Lietuvos ekonomikai. Stabilumo ir augimo paktas, jo įgyvendinimo sunkumai euro zonos šalyse. Valiutos rizika ir jos rūšys. Valiutos kurso kitimą lemiantys veiksniai. Valiutos rizikos valdymo instrumentai ir procedūros. Rizikuojamosios vertės (VAR) metodo taikymas valiutos kurso rizikos valdyme. Išankstinių (forward) ir ateities sandorių panašumai ir skirtumai. Pardavimo ir pirkimo pasirinkimo sandorių vertę lemiantys veiksniai. Einamosios sąskaitos deficito priimtinumo kiekybiniai rodikliai. Ilgo laikotarpio mokėjimų balanso nukrypimus nuo pusiausvyros sąlygojantys veiksniai. Lietuvos Respublikos 2006 metų mokėjimo balanso tendencijos, jų vertinimas. Produktyvumo augimas ir realus valiutos kursas. Euro ir USD tendencijos 2006 metais. Investicijos ir einamosios sąskaitos deficitas. Intervencijos valiutų rinkose: tikslai, pasekmės. Užsienio skolos krizių reguliavimo sistema. Veiksniai, sąlygojantys nukrypimus nuo perkamosios galios pariteto. Komercinio banko valiutos rizikos valdymo sistema. Atsiskaitymo akredityvu procedūra. Atsiskaitymo akredityvu privalumai ir trūkumai. Faktoringas ir užsienio operacijų finansavimas. Faktoringo ir forfeitingo skirtumai. Tarptautinių atsiskaitymų bankinė technika: atsiskaitymas čekiais. Valstybės užsienio skolos valdymo sistema Lietuvoje. Valstybės kredito reitingas, jo reikšmė. Užsienio prekybos finansavimas naudojant komercinius vekselius. Besivystančių šalių antrinė užsienio skolos rinkos ypatumai. Tarptautinės bankininkystės plėtra, jos bruožai. Tarptautinis atsiskaitymų bankas: bankų priežiūros komiteto veikla. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tikslai, finansavimo šaltiniai ir operacijos. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko veikla Lietuvoje. Tarptautinio valiutos fondo(TVF) kreditinės operacijos. Tarptautinio valiutos fondo veikla Lietuvoje. Tarptautinio valiutos fondo veiklos trūkumai. Specialių skolinamųjų teisių (SDR) vaidmuo tarptautiniuose rezervuose. Europos Centrinių Bankų Sistemos funkcijų praktinio įgyvendinimo problemos. Pasaulio banko operacijos naujose ES šalyse. Pasaulio banko projektų vykdymo ciklas. Stabilios tarptautinės finansų sistemos pagrindai. Sindikuoto skolinimo(si) užsienio rinkose pranašumai. Dokumentų inkasavimas kaip tarptautinių atsiskaitymų būdas.
    Finansai, konspektas(73 puslapiai)
    2010-04-01
  • Tarptautiniai valiutiniai santykiai

    Tarptautiniai valiutiniai, atsiskaitymų ir kreditiniai santykiai. Mokėjimų balansas. Dvigubo įrašo principas mokėjimų balanse. Klaidos ir praleidimai. Tarptautiniai atsiskaitymai. Tarptautinės mokėjimo priemonės. Valiutų paritetai ir kursai. Valiutinio reguliavimo metodai. Tarptautinis valiutinis reguliavimas. Šiuolaikinė valiutos sistema. Tarptautinis ilgalaikis kreditas.
    Finansai, konspektas(11 puslapių)
    2006-09-12
  • Valiutų rinkos

    Valiutų rinkos, valiutų kursai, valiutų mainų operacijos. Valiutos kurso sąvoka. Valiutos kursą veikiantys veiksniai. Valiutos kurso sistemos. Valiutos rinkos ir jų dalyviai. Valiutos mainų operacijos. Neatidėliotini pirkimo ir pardavimo sandoriai (SPOT). Išankstiniai (FORWARD) sandoriai. Apsikeitimo sandoris (SWAP). Valiutos pasirinkimo sandoris (OPTION). Valiutos ateities (FUTURES) sandoriai.
    Finansai, konspektas(13 puslapių)
    2006-09-27
  • Valstybės biudžetas (6)

    Valstybės biudžetas. Biudžeto raida ir principai. Nacionalinis biudžetas. Nacionalinio biudžeto esmė, vaidmuo ir sudarymo principai. Lietuvos Respublikos (LR) nacionalinio biudžeto funkcionavimas. Lietuvos Respublikos (LR) valstybės biudžetas. Kaip skirstomos Lietuvos valstybės biudžeto pajamos asignavimams?
    Finansai, konspektas(14 puslapių)
    2007-06-20
  • Valstybės finansai

    Nacionalinis biudžetas. Biudžeto visapusiškumas. Biudžeto realumas. Biudžeto balansas. Asignavimai. Finansavimas. Valstybės biudžetas. Vyriausybės rezervas. Savivaldybių biudžetai. Fondai. Valstybiniai nebiudžetiniai fondai. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondas.
    Finansai, konspektas(8 puslapiai)
    2006-01-06
  • Valstybės finansai (12)

    Įvadas į valstybės finansų kursą. Finansų samprata. Finansų vaidmuo. Valstybės finansų kredito sistemos valdymo pagrindinės grandys. Vyriausybės, Finansų ministerijos uždaviniai ir funkcijos. Finansų ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas. Valstybinis finansų rinkų reguliavimas. Pinigų politika. Fiskalinė politika. Fiskalinės politikos makroekonominis poveikis. Fiskalinės politikos tvarumas/priimtinumas. Fiskalinės decentralizacijos teoriniai ir metodologiniai aspektai. Fiskalinės decentralizacijos sudedamosios dalys. Savivaldybių skolinimasis iš vidaus ir užsienio kreditorių. Trumpalaikės paskolos iš LR valstybės biudžeto. Fiskalinis išlyginimas (suvienodinimas). Fiskalinės decentralizacijos vertinimas. Valstybės mokesčių sistema. Mokesčių funkcijos ir reikšmė. Svarbiausios mokesčių funkcijos yra trys. Mokesčių klasifikacija. Socialinio draudimo įmokas. Valstybiniai ir vietiniai mokesčiai. Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija. Konsoliduotas šalies biudžetas. Valstybės biudžetas, jo sandara ir formavimo principai. Biudžetas sudaromas programiniu principu. Biudžeto vykdymas. Vyriausybės teisės vykdant biudžetą. Vyriausybės rezervas. Savivaldybių biudžetai. Pajamos. Lietuvos savivaldybių finansinio pajėgumo išlyginimas. Bendrosios dotacijos kompensacijos. Valstybės skola. Institucijos, dalyvaujančios valdant valstybės skolą. Skolinimosi poreikis. Skolinimosi poreikio finansavimas (skolos finansavimas arba pinigų finansavimas). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. Pensijų sistema ir jos reforma. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Europos Sąjungos biudžetas. Europos Sąjungos biudžeto sudarymo principai, pajamų šaltiniai ir išlaidų grupės.
    Finansai, konspektas(80 puslapių)
    2012-03-26
  • Valstybės finansai (2)

    Įvadas. Valstybės finansų struktūra. Valstybės finansų struktūra – institucinis aspektas. Valstybės finansų struktūra – ekonominis aspektas. Valstybės biudžetas. Valstybės biudžeto sandara ir formavimo principai. Biudžeto esmė ir funkcijos. Pagrindiniai biudžeto formavimo principai. Biudžeto sandara. Biudžeto pajamos ir biudžeto išlaidos. Biudžeto pajamų klasifikacija. Biudžeto išlaidų klasifikacijos. Biudžeto subalansavimo problema. Biudžeto deficitas. Biudžeto procesas. Mokesčiai. Valstybiniai specialūs (nebiudžetiniai) fondai. Socialinio draudimo fondai. Pensijų fondai. Sveikatos draudimo fondai. Kiti specialūs nebiudžetiniai fondai. Valstybinis kreditas. Valstybės skola. Valstybinio kredito finansinė esmė ir vaidmuo valstybės finansavime. Veiksniai, lemiantys vyriausybės skolinimosi poreikį. Valstybinio kredito formos. Valstybės skolos instrumentai. Valstybės skolos vertinimo kriterijai ir rodikliai. Valstybės finansų kontrolė. Valstybės finansų politika.
    Finansai, konspektas(22 puslapiai)
    2006-02-17
  • Valstybės finansai (6)

    Įvadas. Valstybės finansų struktūra. Valstybės finansų struktūra – institucinis aspektas. Valstybės finansų struktūra – ekonominis aspektas. Valstybės biudžetas. Valstybės biudžeto sandara ir formavimo principai. Biudžeto esmė ir funkcijos. Pagrindiniai biudžeto formavimo principai. Biudžeto sandara. Biudžeto pajamos ir biudžeto išlaidos. Biudžeto pajamų klasifikacija. Biudžeto išlaidų klasifikacijos. Biudžeto subalansavimo problema. Biudžeto deficitas. Biudžeto procesas. Mokesčiai. Valstybiniai specialūs (nebiudžetiniai) fondai. Socialinio draudimo fondai. Pensijų fondai. Sveikatos draudimo fondai. Kiti specialūs nebiudžetiniai fondai. Valstybinis kreditas. Valstybės skola. Valstybinio kredito finansinė esmė ir vaidmuo valstybės finansavime. Veiksniai, lemiantys vyriausybės skolinimosi poreikį. Valstybinio kredito formos. Valstybės skolos instrumentai. Valstybės skolos vertinimo kriterijai ir rodikliai. Valstybės finansų kontrolė. Valstybės finansų politika.
    Finansai, konspektas(22 puslapiai)
    2006-12-21
  • Verslo finansai (2)

    Kas yra finansų valdymas: Finansų paskirtis, Finansų funkcijos ribos, Finansų vadovo vaidmuo: firmos vertės didinimas iki aukščiausio laipsnio. Įgaliojimo problemos ir turto vertės didinimas iki aukščiausio laipsnio. Finansinių ataskaitų analizė. Finansinė ataskaitos, Nepaskirstytojo pelno ataskaita, Santykinių rodiklių analizė, Du Ponto analizė, Krypties analizė, Santykinių rodiklių analizės ribotumas. Finansų sistema: rinkos, įstaigos ir palūkanų normos. Finansinis kapitalas, finansų rinkos, finansų įstaigos, depozitinės finansų įstaigos, neindėlinės finansų įstaigos, rinkos veiksmingumas, akcijų rinkos indeksai, palūkanų normos koncepcija, rinkos palūkanų normas lemiantieji veiksniai. Obligacijų įvertinimas ir skolų finansinės operacijos. Obligacijų ypatybės, obligacijų rūšys, obligacijų vertės nustatymas, obligacijų teikiamos pajamos, obligacijų rizika. Akcijų įvertinimas ir savininkų nuosavybės finansavimas. Privilegijuotos akcijos, paprastosios akcijos, paprastųjų akcijų savininkų balsavimo teisės, paprastųjų akcijų įvertinimas, investicijų trukmės modelis, nulinio didėjimo modelis, nuolatinio didėjimo modelis, didėjimo virš normalaus lygio modelis, kaip vertybiniai popieriai parduodami. Investavimas į išvestinius vertybinius popierius. Išankstinis sandoris, ateities sandoriai (būsimųjų pristatymų, fjučersai), opciono sutartis, varantas. Kapitalo kaina. Kas yra kapitalo kaina, Kapitalo kainos dėmenys, Nepertraukiamo didėjimo veiksnys įvertinant paprastąsias akcijas, kapitalo kainos svertinis vidurkis, kai kurios kapitalo kainos nustatymo problemos. Kapitalo struktūros sprendimai. Optimali kapitalo struktūra, verslo rizika, veiklos pastoviųjų išlaidų svertas, finansinio skolingumo svertas, kapitalo struktūros teorija. Dividendų politikos sprendimai. Ar turi reikšmės dividendų politika, kelios dividendų politikos nuostatos, akcijų skaldymas, dividendai akcijoms, piniginių dividendų mokėjimo procesas. Trumpalaikių piniginių lėšų šaltiniai. Trumpalaikių piniginių lėšų kaina, trumpalaikių kreditų rūšys.
    Finansai, konspektas(12 puslapių)
    2007-03-15
  • Verslo finansai: sistema, procesai ir elementai

    Įžanga. Terminai ir sąvokos. Finansiniai ištekliai ir jų šaltiniai. Išteklių sudėtis ir klasifikavimo ypatumai. Finansinių išteklių šaltiniai. Finansinių išteklių tyrimo ir vertinimo ypatumai. Finansinių išteklių šaltinių (kapitalo) vertė (kaina). Finansinių išteklių struktūros ir poreikio nustatymas. Finansinių išteklių struktūros įvertinimas. Finansinių išteklių poreikio nustatymas. Pagrindinės finansinių išteklių politikos kryptys. Klausimai testai temos medžiagai įsisavinti.
    Finansai, konspektas(50 puslapių)
    2007-01-31
  • Verslo finansavimo galimybės

    Bankų teikiamos finansavimo paslaugos. Paskolų teikimas įmonėms. Overdraftas. Garantijos ir laidavimai. Prekybos finansavimas. Importo/eksporto akredityvai. Paskolos grąžinimo užtikrinimas. Paskolos lėšų išmokėjimas. Paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas. Faktoringas. Faktoringo operacijos. Lizingas. Finansinis lizingas (išperkamoji nuoma). Veiklos lizingas.
    Finansai, konspektas(6 puslapiai)
    2007-04-18
  • Verslo ir finansinė rizika. Kapitalo kaštai

    Finansinių investicijų rizikos valdymo esmė. Investicijų rizikos rūšys. Kaip galima sumažinti valiutinės rizikos įtaką. Procentinė rizika. Kapitalo kaštų esmė ir jų sudėtis. Skolos kaštai. DCF metodas. Kapitalo kaštų svertinis vidurkis (WACC).
    Finansai, konspektas(9 puslapiai)
    2008-01-15
  • Vertybiniai popieriai (13)

    Įvadas. Vertybiniai popieriai. Akcijos. Akcijų perleidimo tvarka, nuosavybės teisės į akcijas dokumentų įforminimas. Obligacijos. Opcionai. Vekseliai, čekiai ir ateities sutartys. Vertybinių popierių viešoji apyvarta. Vertybinių popierių išleidimas į apyvartą. Vertybinių popierių apyvartos charakteristika. Vertybinių popierių rinkos dalyviai. Vertybinių popierių apskaita. Vertybinių popierių apskaitos lygiai, pagrindinės apskaitos taisyklės. Asmeninių vertybinių popierių sąskaitų atidarymas ir tvarkymas.
    Finansai, konspektas(18 puslapių)
    2006-10-25
  • Vertybiniai popieriai (16)

    Vertybiniai popieriai. Vertybinių popierių rinka. Vertybinių popierių rinkos funkcijos. Vertybinių popierių rinka gali būti suskaidyta. Vertybiniai popierių apyvarta gali būti. Lietuvoje vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą sudaro. Pagrindiniai VP rinkos dalyviai. VP komisijos uždaviniai. Pirminė ir antrinė VP rinka. Pagrindines VP biržos funkcijos. Vertybinių popierių birža. Funkcijos. VP biržos organizavimas. Biržos organai yra šie. Pagrindinės problemos būdingos VP rinkai. Vertybiniai popieriai. Prekyba. Instrumentai. Vertybinio popieriaus samprata. Sąvokos. Nemateriali rinka. Reguliuojama rinka ir užbiržinė prekyba. Vertybinių popierių rūšys. Rinkos priežiūra. Teisinė bazė. Pagrindiniai teisės aktai, sukuriantys pagrindą siekti nurodytų tikslų, yra šie. Investuotojų apsauga.
    Finansai, konspektas(9 puslapiai)
    2007-03-29
  • Vertybiniai popieriai su fiksuotomis pajamomis

    Obligacijos ir jų reitingas. Obligacijų pelningumas. Papildoma informacija apie obligacijų pelningumo įvertinimą. Obligacijų portfelis.
    Finansai, konspektas(15 puslapių)
    2006-03-29
Puslapyje rodyti po