(1957 darbai)
(8 puslapiai)
Įvadas. Tarptautiniai finansai ir jų vaidmuo Lietuvos ekonomikai. Tarptautinės finansinės organizacijos. Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai. Tarptautiniai finansai ir tarptautinė ekonominė politika. Finansų kontrolė Lietuvoje. Lietuvos ekonomikos plėtros strategijos įgyvendinimo veiksmai ir priemonės. Valstybės finansų valdymas. Lyginamasis požiūris. Išvados. Skaityti daugiau(39 puslapiai)
Tarptautinių finansų samprata. Finansų rinkų globalizacija. Globalizacijos esmė. Globalizacijos požymiai (ekonominis, politinis, visuomeninis aspektai, rinkų liberalizavimas. Globalizacijos plėtros veiksniai (technologinė pažanga, transnacionalinių kompanijų plėtra. Finansų rinkų globalizacijos bruožai - Tarptautinių finansinių institucijų dalyvavimas finansų rinkose; Tarptautinė finansų rinkų integracija. Finansinių inovacijų plėtra. TVF vaidmuo finansų rinkose. Globalizacijos privalumai ir trūkumai Tarptautinių finansų aplinka. Pasaulio ekonomikos aplinkos pokyčių tendencijos po II-ojo pasaulinio karo. Pasaulio ekonomikos struktūros pokyčiai. Pasaulio finansų aplinkos pokyčiai. Finansų krizės : Finansų krizių esmė - Įsipareigojimų nevykdymas; Argentinos valiutų krizė; Valiutos kurso mechanizmo (ERM) 1992-1993 metų krizė; 1982 metų mažai išsivysčiusių šalių skolos krizė; 1994-1995 metų Meksikos krizė (Tekila krizė); 1997-1998 metų Azijos krizė; 1998 metų Rusijos krizė; Brazilijos krizė. Krizių tipai: Makroekonominės politikos sukelta krizė; Finansų politikos sukelta krizė; Burbulo žlugimas; Moralinės spekuliacijos krizė; Priverstinis nutraukimas; Valiutos devalvacijos efektai; Valiutų krizių koncentracijos laike priežastys: musono efektas, išsiliejimo efektas, užkrėtimo efektas, investuotojų bandos efektas; Užkrėtimo ir išsiliejimo efektų sklidimo kanalai: bendri ekonomikos šokai, prekybos išsiliejimai, finansiniai sąryšiai, investuotojų sentimentų pokyčiai; Užkrėtimo kanalai: fundamentalaus arba išmokimo užkrėtimas, panikos užkrėtimas, balanso arba sverto sumažinimo užkrėtimas, numatymo užkrėtimas; Manijos ir panikos. Krizių rodikliai: makroekonominiai kintamieji, išoriniai kintamieji, skolos kintamieji, finansiniai kintamieji, užsienio kintamieji, imitaciniai kintamieji; Krizių priežastys. Fundamentalioji analizė. Fundamentaliosios analizės samprata. Šalies ekonomikos analizė: Finansų sistema, Centrinis bankas; Nacionalinis produktas, Bendrasis vidaus produktas, Pinigų politika; Nominalus ir realus BVP; Infliacija, Nedarbas; Mokėjimų balansas; Valstybės skola, Užsienio prekyba; Kiti šalies ekonominiai ir finansiniai rodikliai. Ūkio šakos analizė. Įmonės analizė. Techninė analizė. Skaityti daugiau(37 puslapiai)
Finansų institucijos: Depozitinės finansinės institucijos: komerciniai bankai; taupymo ir paskolų asociacijos; kredito unijos. Nedepozitinės finansinės institucijos: draudimo bendrovės; pensijų fondai; investicijų (savitarpio finansavimo) fondai; finansiniai brokeriai. Finansų bendrovės: vartotojiškos finansų bendrovės, pardavimų finansų bendrovės ir komercinės finansų bendrovės, investiciniai bankai. Finansų sistemos: Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos finansų sistemos. Nacionaliniai centriniai bankai: Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Japonijos, Anglijos, Vokietijos centriniai bankai, Europos centrinis bankas, Lietuvos centrinis bankas, Ofšoriniai bankai. Tarptautinės finansinės institucijos: Tarptautinis atsiskaitymų bankas, Tarptautinis valiutos fondas; Pasaulio bankas; Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas; Tarptautinė finansų korporacija; Tarptautinė investicijų draudimo agentūra; Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas Europos investicinis bankas. Kitos institucijos. Tarptautinė finansų sistema: Finansų rinkų skirstymo kriterijai; Pinigų rinka; Kapitalo rinka. Finansų rinkų struktūra produktų rūšis; Finansų rinkų struktūra pagal finansų rinkų atvirumą; Finansų rinkų struktūra pagal prekybą vertybiniais popieriais; Finansų rinkų struktūra pagal finansinių sandorių vykdymo laiką. Veiksniai, jungiantys visas finansų rinkas. Kapitalo rinka: vertybinių popierių (VP) rinkų struktūra emitento požiūriu. vertybinių popierių (VP) rinkų struktūra pagal ekonominę vertybinių popierių prigimtį. Vertybinių popierių (VP) rinkų struktūra emisijos požiūriu. Vertybinių popierių (VP) struktūra pagal naudojamus prekybos technologijos būdus. Skolos (kredito) vertybiniai popieriai: Vyriausybinė, municipalinė obligacija; Kupono obligacija; Vardinė obligacija; Hipotekos obligacija; Beužstatinės obligacijos; Konvertuojama obligacija; Akcijos: Materialios ir nematerialios akcijos; Vardinės ir pareikštinės akcijos; Paprastos ir privilegijuotos akcijos; Specialūs privilegijuotųjų akcijų tipai. Išvestiniai vertybiniai popieriai: Varantai. Pasirinkimo sandoriai. Indeksų pasirinkimo sandoriai. Ateities sandorių pasirinkimo sandoriai. Kreditų rinka: Tarptautinis skolinimas. Komercinė rizika. Šalies rizika, šalies rizikos analizė. Skolinimas silpnos ekonomikos šalims: Suverenumo rizika. Paskolų portfelio požiūris. Pagrindinės šalių skolininkių strategijos: Skolų vengimas mažinant importą ir didinant eksportą. Valiutos devalvavimas. Tiesioginių užsienio investicijų skatinimas. Skolų mainymas į vertybinius popierius. Kredituojančių bankų strategijos. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditai. Pasaulio banko kreditai: Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko kreditai; Tarptautinės finansų korporacijos kreditai; Tarptautinė investicijų draudimo agentūra; Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko kreditai. Europos investicijų banko kreditai. Pinigų rinka: Pinigų rinkos esmė. Pinigų rinkos priemonės: Indėliai. Čekiniai indėliai. Indėlių sertifikatai. Atpirkimo sandoriai. Komerciniai vertybiniai popieriai. Iždo vekseliai. Pinigų rinkos struktūra: diskonto rinka; Tarpbankinė rinka; Indėlių sertifikatų rinka; Komercinių vertybinių popierių rinka; Bankų akceptų rinka; Atpirkimo sandorių rinka; Centrinių bankų fondų rinkos; Vietinės valdžios institucijų kredito rinka; Eurorinka. Valiutų rinka: Valiutų rinkos esmė. Valiutų rinkos subjektai. Valiutos kursas. Tiesioginė kotiruotė. Netiesioginė kotiruotė. Oficialus, oficialusis vidutinis, fiksuotas, lankstus valiutos keitimo kursai. Kryžminiai (cross), juodosios rinkos, ofšoriniai valiutos keitimo kursai. Valiutos pirkimo ir valiutos pardavimo kursai. Grynųjų ir negrynųjų pinigų valiutos keitimo kursai. Čekių pirkimo kursas. Dabarties (spot) ir ateities (forward). Valiutų kursai. Valiutų kursų prognozavimas. Pagrindiniai valiutos kursą sąlygojantys veiksniai. Nedelsiamųjų sandorių rinkos. Išankstinių sandorių rinka. Apsikeitimo sandoriai (Swap) Valiutiniai pasirinkimo sandoriai (option) Ateities sandorių rinka. Valiutų rizikos valdymas: Valiutų rizikos valdymo esmė. Operacinė valiutų rizika. Transliacinė valiutų rizika. Ekonominė valiutų rizika. Procentinės valiutų rizikos struktūra. Apsidraudimas. Valiutų rizikos valdymo strategijas: visai nesidrausti; draustis išankstiniais sandoriais; draustis pasirinkimo sandoriais; sąmoningai derinti finansinius srautus (įplaukas ir išlaidas) pagal valiutas; kombinuoti visas aukščiau išvardintas priemones. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Tarptautiniai finansai. Tarptautinė pinigų sistema. Aukso standartas (1880 - 1914 m.). Aukso devizų standartas. Bretton Woodso sistema (1944 - 1971 metais). Valiutinė sistema po 1973 m. Europos pinigų sistema. Optimalios valiutos teritorijos. Europos pinigų sistemos sukūrimas. Europos valiutinis vienetas.. Valiutų rinkos. Valiutos kursą veikiantys veiksniai. Valiutos kurso sistemos. Valiutų rinkos ir jų dalyviai. Valiutos mainų operacijos. Mokėjimų balansas. Mokėjimų balanso samprata ir struktūra. Bendrasis balansas. Mokėjimų balanso sąskaitų ryšys su valiutos kursu. Perkamosios galios paritetas (PGP). Absoliutus perkamosios galios pariteto forma (vienos kainos dėsnis). Santykinė perkamosios galios pariteto forma (SPGP). Valiutos kursas ir kainos. Palūkanų normų paritetas (PNP). Neapdraustas palūkanų normų paritetas (NPNP). Apdraustas palūkanų normų paritetas (APNP). Efektyvios rinkos. Tarptautinė Fišerio formulė. Užsienio valiutos kurso svyravimų priežastys. Eurovaliutos rinka. Eurorinkos instrumentai. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Tarptautinių finansų sąvokos teoriniai aspektai. Tarptautinės finansinės organizacijos. Tarptautinis valiutos fondas. Pasaulio bankas. Tarptautinis atsiskaitymų bankas. Europos rekonstrukcijos bankas. Europos investicijų bankas. Europos monetarinis institutas. Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai. Tarptautiniai finansai ir tarptautinė ekonominė politika. Finansų kontrolė Lietuvoje. Lietuvos ekonomikos plėtros strategijos įgyvendinimo veiksmai ir priemonės. Valstybės finansų valdymas. Lyginamasis požiūris. Išvados. Skaityti daugiau(22 puslapiai)
Valiutine rinka. Šalies mokėjimų balansas. Mokėjimų balanso samprata ir sąskaitos. Mokėjimų subalansavimo metodai. Sandorių valiutinės rizikos valdymas. Valdymo būdai. Privalumai ir trūkumai. Europos valiutų rinka. Europos pinigų sistema. Tarptautinis grynųjų pinigų valdymas. Tarptautiniai pervedimai. Pinigų plovimą tarptautiniu mastu galima apibūdinti tokia seka. Valstybės įtaka valiutų keitimo kursui. Tarptautinis arbitražas. Laisvai plaukiojantis valiutos kursas. Ofšoriniai bankai ir kompanijos. Tarptautine pinigu sistema. Skaityti daugiau(73 puslapiai)
Tarptautinės finansų sistemos kitimas globalizacijos bei integracijos sąlygomis. Kapitalo judėjimo liberalizavimo raida Lietuvos Respublikoje. Valiutų kursų sistemos, jų pranašumai ir trūkumai. R. Mundell optimalios valiutų zonos teorija. Europos piniginio bendradarbiavimo fondo veikla. Europos pinigų sistemos valiutų kursų mechanizmas. Europos valiutinis vienetas Ekiu. Modifikuotos valiutų valdybos sistemos ribotumas. Pagrindiniai Europos pinigų sistemos funkcionavimo sunkumai. Prisijungimo prie valiutų sąjungų pliusai ir minusai. Prisijungimo prie Europos pinigų sąjungos perspektyvos(Danija, Švedija ir Jungtinė Karalystė). Euro zonos įtaka tarptautinei finansų sistemai. Europos pinigų sistema II, jos pagrindiniai bruožai. Dalyvavimo Europos pinigų sistemoje II nauda ir rizika. Valiutos kurso reguliavimo politika narystės ES siekiančiose šalyse. Prisijungimo prie euro zonos įtaka Lietuvos ekonomikai. Stabilumo ir augimo paktas, jo įgyvendinimo sunkumai euro zonos šalyse. Valiutos rizika ir jos rūšys. Valiutos kurso kitimą lemiantys veiksniai. Valiutos rizikos valdymo instrumentai ir procedūros. Rizikuojamosios vertės (VAR) metodo taikymas valiutos kurso rizikos valdyme. Išankstinių (forward) ir ateities sandorių panašumai ir skirtumai. Pardavimo ir pirkimo pasirinkimo sandorių vertę lemiantys veiksniai. Einamosios sąskaitos deficito priimtinumo kiekybiniai rodikliai. Ilgo laikotarpio mokėjimų balanso nukrypimus nuo pusiausvyros sąlygojantys veiksniai. Lietuvos Respublikos 2006 metų mokėjimo balanso tendencijos, jų vertinimas. Produktyvumo augimas ir realus valiutos kursas. Euro ir USD tendencijos 2006 metais. Investicijos ir einamosios sąskaitos deficitas. Intervencijos valiutų rinkose: tikslai, pasekmės. Užsienio skolos krizių reguliavimo sistema. Veiksniai, sąlygojantys nukrypimus nuo perkamosios galios pariteto. Komercinio banko valiutos rizikos valdymo sistema. Atsiskaitymo akredityvu procedūra. Atsiskaitymo akredityvu privalumai ir trūkumai. Faktoringas ir užsienio operacijų finansavimas. Faktoringo ir forfeitingo skirtumai. Tarptautinių atsiskaitymų bankinė technika: atsiskaitymas čekiais. Valstybės užsienio skolos valdymo sistema Lietuvoje. Valstybės kredito reitingas, jo reikšmė. Užsienio prekybos finansavimas naudojant komercinius vekselius. Besivystančių šalių antrinė užsienio skolos rinkos ypatumai. Tarptautinės bankininkystės plėtra, jos bruožai. Tarptautinis atsiskaitymų bankas: bankų priežiūros komiteto veikla. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tikslai, finansavimo šaltiniai ir operacijos. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko veikla Lietuvoje. Tarptautinio valiutos fondo(TVF) kreditinės operacijos. Tarptautinio valiutos fondo veikla Lietuvoje. Tarptautinio valiutos fondo veiklos trūkumai. Specialių skolinamųjų teisių (SDR) vaidmuo tarptautiniuose rezervuose. Europos Centrinių Bankų Sistemos funkcijų praktinio įgyvendinimo problemos. Pasaulio banko operacijos naujose ES šalyse. Pasaulio banko projektų vykdymo ciklas. Stabilios tarptautinės finansų sistemos pagrindai. Sindikuoto skolinimo(si) užsienio rinkose pranašumai. Dokumentų inkasavimas kaip tarptautinių atsiskaitymų būdas. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Įvadas. Europos ekonominė bendrija. Bendroji rinka. Vieningoji rinka. Ekonominė ir pinigų sąjunga. Lietuvos ir Europos Sąjungos santykiai. Lietuvos ir Europos bendrijos teisiniai pagrindai. Rinkos priežiūra. Ekonominiai veiksniai. Socialiniai veiksniai. Technologiniai veiksniai. Mokslo įstaigos Lietuvoje. Sveikatos sistemos finansiniai ištekliai. Skaityti daugiau(22 puslapiai)
Įvadas. Palūkanų normos svarba. Tarptautinės kapitalo rinkos. Tarptautinis kreditas ekonomikos vystymąsi veikia tokiomis kryptimis. Patarnaujamieji veiksniai. Pasaulio bankas. Finansuoti projektai. Lietuvos ir tarptautinių finansinių organizacijų ryšiai. Skaityti daugiau(21 puslapis)
Įvadas. Tarptautinių projektų problemos. Tarptautinių projektų kultūriniai ypatumai. Didysis kultūrų pasiskirstymas. Kontraktiniai įsipareigojimai ir požiūris į tiesą. Kultūriniai derybų ypatumai. Formalios ir neformalios kultūros požiūris į laiką. Ekspresyvios ir santūrios kultūros. Derybininkų apranga ir pasisveikinimas. Pakvietimas į namus. Tarptautinis projektas "Bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Latvijos regionų mokinių ir mokytojų vystant sportinį turizmą". Tarptautinis gamtamokslinis projektas "Pagilinkime savo žinias "Šiaurės Atlanto vandenyno centrinės dalies ekosistemos tyrinėjimų tarptautinio projekto" (MAR-ECO) pagalba". Išvados. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Tarptautiniai valiutiniai, atsiskaitymų ir kreditiniai santykiai. Mokėjimų balansas. Dvigubo įrašo principas mokėjimų balanse. Klaidos ir praleidimai. Tarptautiniai atsiskaitymai. Tarptautinės mokėjimo priemonės. Valiutų paritetai ir kursai. Valiutinio reguliavimo metodai. Tarptautinis valiutinis reguliavimas. Šiuolaikinė valiutos sistema. Tarptautinis ilgalaikis kreditas. Skaityti daugiau(20 puslapių)
Įvadas. Tikslas yra išanalizuoti tarptautinio arbitražo reikšmę tarptautinėje finansų sistemoje. Tarptautinė valiutos sistema. Arbitražo esmė. Valiutos arbitražas. Trijų valiutų arbitražas. Palūkanų arbitražas. Padengtų palūkanų arbitražo praktinė analizė. Forex rinka. Esminiai "Forex" rinkos ypatumai. Kaip gaunamas pelnas Forex rinkoje? Išvados. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Įvadas. Atsiskaitymo būdo samprata. Atsiskaitymai faktoringo pagrindais. Faktoringo samprata. Faktoringo klasifikavimas. Įmonės, kurioms tinka faktoringas. Faktoringo pranašumai. Faktoringo suteikimo sąlygos. Faktoringo rinkos apžvalga 2005 m. Atsiskaitymai forfeitingo pagrindais. Forfeitingo samprata. Pagrindiniai forfeitingo sandorio bruožai. Pagrindiniai eksporto faktoringo ir forfeitingo skirtumai. Žodynėlis. Išvados. Skaityti daugiau(26 puslapiai)
Įvadas. Kredito esmė ir būtinumas. Tarptautiniai kreditiniai santykiai. Tarptautinio kredito svarba gamybos plėtojimui. Tarptautinio kredito formos ir rūšys. Kredito sistema ir jos veikimas. Kredito rizika. Išvados. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Įvadas. Bretono Vudso sistema. Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Fondo valdymo struktūra. SDR. Tarptautinio valiutos fondo funkcijos. Valiutų rinkos sutrikimai. TVF finansinės, kreditinės operacijos. TVF sistemos minusai. TVF įtaka Lietuvos finansų sistemai. Išvados. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Įvadas. Kapitalo struktūra. Kapitalo struktūros formavimo sprendimų sąveika. Finansinio skolingumo sverto lygis ir finansinė rizika. Kapitalo struktūros teorija. Kapitalo struktūros elementas – apyvartinis kapitalas. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) kūrimas. Delors′o ataskaita. Pirmasis ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etapas. Mastrichto (Europos Sąjungos (ES)) sutartis. Antrasis ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etapas. Bendroji valiuta – euras. Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) įkūrimas. Trečiasis ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etapas. Valiutų kursų negrįžtamasis fiksavimas. Euro banknotai ir monetos. Naujoji Europos pinigų sistema. Išvados. Skaityti daugiau(24 puslapiai)
Įvadas. Europos sąjunga. Lietuvos integracija į Europos sąjungą. Ką reikėtų žinoti apie eurą. 2005 metų apibendrinimas. Ekonomikos augimas 2003 metais. Išorės paklausa. Namų ūkių pajamos ir vartojimas. Infliacija. Lietuvos banko vaidmuo pastaraisiais metais. Ar litas su euru susietas tinkamu laiku. Kaip pasikeitė užsienio prekyba litą susiejus su euru. Kokia situacija įmonių, prekiaujančių NVS rinkose (euro susiejimo su litu, euro kilimo ir dolerio smukimo atžvilgiu)? Prieš du metus vieni keikė euro smukimą, kiti dabar - dolerio nuvertėjimą. Ar buvo galima šiuos dalykus numatyti iš anksto? Ką davė Lietuvai vieneri narystės Europos sąjungoje metai? Narystė netapo našta. Kiek kainuoja narystė Europos sąjungoje? Išvados. Skaityti daugiau(34 puslapiai)
Įvadas. Kredito esmė. Būtinumas ir funkcijos. Kredito rūšys. Piniginio kredito rūšys. Prekinio kredito rūšys. Kitos kredito rūšys. Kredito sistema ir jos veikimas. Tarptautinio kredito ir tarptautinės kredito rinkos esmė bei privalumai. Tarptautinio kredito funkcijos ir principai. Tarptautinio kredito formos. Išvados. Skaityti daugiau(33 puslapiai)
Tarptautinės finansų institucijos. Kas tai yra Tarptautinis Valiutos Fondas. Įkūrimo istorija. Organizacinė struktūra. Narystė. Veikla. Kapitalas ir finansinė struktūra. Tarptautinio Valiutos Fondo kreditinė veikla. Specialūs fondai. TVF kreditinės operacijos. Kreditų sąlygotumas. TVF vaidmuo tarptautinių valiutinių – kreditinių santykių reguliavime. TVF ir jo ekonominės – finansinės analizės. Lietuvos dalyvavimas Tarptautiniame Valiutos Fonde. Ekonominių reformų programa iki 1993 metų birželio mėnesio. Tikslai. Pagrindiniai reformos programos elementai. Reformos vykdymo kriterijai ir grafikas. Statistiniai reikalavimai. TVF paskolos Lietuvai bei jų paskirstymas. Užsienio paskolų, gautų iš TVF, paskirstymas. Paskolų, gautų iš TVF, paskirstymas verslų vystymui per "Tauro" komercinį banką. Paskolų, gautų iš TVF, paskirstymas verslų vystymui per "Hermio" komercinį banką. Paskolų, gautų iš TVF, paskirstymas verslų vystymui per "Turto" komercinį banką. Paskolų, gautų iš TVF, paskirstymas verslų vystymui per "Šiaulių" komercinį banką. Išvados. Priedai. Skaityti daugiau
